Žaibas ir griaustinis Kai Jis davė įsakymą lietui ir kelią perkūnijos žaibams, Jis tai matė ir paskelbė, Jis tai paruošė ir ištyrinėjo. Ir žmogui Jis tarė: „Štai Viešpaties baimė – tai išmintis, o vengti pikto – supratimas.“ Jobo 28:26-28
Penkiaknygė Mozė ištiesė lazdą į dangų, ir Viešpats siuntė perkūniją ir krušą, ir ugnis liejo žemę, ir Viešpats lijo kruša ant Egipto žemės. Melskite Viešpatį (nes to gana), kad daugiau nebūtų galingų perkūnijų ir krušos; tada Aš jus paleisiu ir jūs daugiau nebeužsibūsite. Mozė jam tarė: „Kai tik išeisiu iš miesto, iškelsiu rankas į Viešpatį, ir perkūnija liausis, ir krušos daugiau nebebus, kad žinotum, jog žemė yra Viešpaties.“ Mozė, išėjęs iš faraono miesto, ištiesė rankas į Viešpatį. Perkūnija ir kruša liovėsi, ir lietus nebepylė ant žemės. Kai faraonas pamatė, kad liovėsi lietus, kruša ir perkūnija, jis vėl nusidėjo ir užkietino savo širdį – jis ir jo tarnai. Išėjimo 9:23 , 28–29, 33–34 Trečią dieną, vos išaušus, griaudėjo perkūnija, blykstelėjo žaibai, tirštas debesis dengė kalną ir pasigirdo nepaprastai garsus trimito garsas, todėl visi stovykloje buvę žmonės drebėjo. Išėjimo 19:16 Visi žmonės matė griaustinius, žaibus, trimito garsą ir rūkstantį kalną. Žmonės, tai pamatę, pasitraukė ir sustojo atokiau. Išėjimo 20:18
Istorija Viešpaties priešininkai bus sutriuškinti į gabalus, iš dangaus Jis griaus ant jų. Viešpats teis žemės pakraščius, suteiks jėgų savo karaliui ir išaukštins savo pateptojo ragą. 1 Samuelio 2:10 Samueliui aukojant deginamąją auką, filistinai artėjo kovoti su Izraeliu. Bet tą dieną Viešpats sugriaudėjo dideliu griaustiniu prieš filistinus ir juos išmušė; ir jie buvo nugalėti Izraelio. 1 Samuelio 7:10 Argi ne šiandien kviečių pjūtis? Aš šauksiuosi Viešpaties, ir Jis siųs perkūniją ir lietų, kad jūs suprastumėte ir pamatytumėte, kokį didelį nedorumą padarėte Viešpaties akyse, prašydami sau karaliaus. Samuelis šaukėsi Viešpaties, ir Viešpats tą dieną siuntė perkūniją ir lietų. Visi žmonės labai bijojo Viešpaties ir Samuelio. 1 Samuelio 12: 17–18 Viešpats griaudėjo iš dangaus, ir Aukščiausiasis prabilo savo balsu. Ir jis paleido strėles ir išsklaidė juos, žaibai juos sunaikino. 2 Samuelio 22: 14–15
Žaibas ir griaustinis
Kai Jis davė įsakymą lietui ir kelią perkūnijos žaibams, Jis tai matė ir paskelbė, Jis tai paruošė ir ištyrinėjo. Ir žmogui Jis tarė: „Štai Viešpaties baimė – tai išmintis, o vengti pikto – supratimas.“ Jobo 28:26-28
Poezija Štai tai tik dalis Jo kelių, bet kaip mažai apie Jį girdima? Bet kas gali suprasti Jo galybės griausmą? Jobo 26:14 Kai Jis davė įsakymą lietui ir kelią perkūnijos žaibams, Jis tai matė ir paskelbė, Jis tai paruošė ir ištyrinėjo. Ir žmogui Jis tarė: „Štai Viešpaties baimė – tai išmintis, o vengti pikto – supratimas.“ Jobo 28: 26–28 Jis nukreipia jį po visu dangumi ir savo žaibus iki žemės pakraščių. Po to pasigirsta riaumojimas: jis griaudžia savo didybės balsu; ir jis nesustabdys jų, kai jo balsas bus išgirstas. Dievas nuostabiai griausmingai griauna savo balsu; Jis daro didžius dalykus, kurių mes negalime suvokti. Jobo 37: 3-5 Kas skyrė vandens telkinį vandenų tėkmėms ar kelią perkūnijos žaibams, kad lytų ant žemės, kur nėra žmogaus, į dykumą, kurioje nėra žmogaus, kad pasotintų apleistą ir tuščią žemę, kad išpūstų gležnos žolės pumpurus? (Job 38, 25–27) Ar gali pasiųsti žaibus, kad jie išeitų ir tau sakytų: „Štai mes čia?“ Jobo 38:35 Ar davei žirgui stiprybės? Ar aprengei jo kaklą griaustiniu? Jis sako tarp trimitų: „Ha, ha!“ Ir jis iš tolo užuodžia mūšio garsus, vadų griaustinį ir šūksnius. Jobo 39:19 , 25 Ar tavo ranka kaip Dievo? Ar gali griausti tokiu balsu kaip jo? Jobo 40:9 Viešpats griaudėjo danguose, Aukščiausiasis davė savo balsą – krušos akmenys ir žarijų žaibai. Jis paleido strėles ir jas išsklaidė, sviedė žaibus ir juos sunaikino. Psalmių 18: 13-14 Viešpaties balsas girdisi virš vandenų: šlovės Dievas griaudžia: Viešpats yra virš daugybės vandenų. Psalmių 29:3 Tavo griaustinio balsas buvo danguje: žaibai nušvietė pasaulį; žemė drebėjo ir virpėjo. Psalmių 77:18 Jis atidavė jų galvijus krušai, o jų bandas – žaibams. Psalmių 78:48 Bėdoje šaukeisi, ir aš tave išgelbėjau; atsiliepiau tau perkūnijos griaustinio griausmyje; išbandžiau tave prie Meribos vandenų. Sela. Psalmių 81:7 Jo žaibai apšvietė pasaulį: žemė matė ir drebėjo. (Psalmyno 97:4) Tavo barimo jie bėgo, Tavo griaustinio balsas juos išskubėjo šalin. Psalmių 104:7 Jis pakelia garus nuo žemės pakraščių, siunčia žaibus su lietumi, iš savo lobių išleidžia vėją. Psalmynas 135:7 Paleisk žaibus ir išsklaidyk juos, paleisk savo strėles ir sunaikink juos. Psalmių 144:6
2
Žaibas ir griaustinis
Kai Jis davė įsakymą lietui ir kelią perkūnijos žaibams, Jis tai matė ir paskelbė, Jis tai paruošė ir ištyrinėjo. Ir žmogui Jis tarė: „Štai Viešpaties baimė – tai išmintis, o vengti pikto – supratimas.“ Jobo 28:26-28
Pranašystė Tave aplankys kareivijų Viešpats perkūnija, žemės drebėjimu, dideliu triukšmu, audra ir audra bei ryjančios ugnies liepsna. Izaijo 29:6 Kai jis prataria savo balsą, danguose atsiranda vandenų gausybė, ir jis pakelia garus nuo žemės pakraščių; jis sukuria žaibus su lietumi ir iš savo lobių paleidžia vėją. Jeremijo 10:13 Kai jis prataria savo balsą, danguose atsiranda vandenų gausybė, ir jis pakelia garus nuo žemės pakraščių; jis sukuria žaibus su lietumi ir paleidžia vėją iš savo lobių. Jeremijo 51:16 Gyvų būtybių išvaizda buvo tarsi liepsnojančios žarijos, tarsi žibintai; ji kilo ir leidosi tarp gyvų būtybių; ugnis spindėjo, ir iš ugnies tryško žaibai. Ir gyvos būtybės bėgo ir sugrįžo lyg žaibo blyksnis. Ezechielio 1: 13–14 Tada pakėliau akis ir pamačiau – štai vyras, apsirengęs lininiais drabužiais, kurio strėnos buvo susijuostos grynu Upazo auksu. Jo kūnas buvo kaip berilis, jo veidas – lyg žaibas, jo akys – lyg ugnies lempos, jo rankos ir kojos – lyg nublizginto vario spalvos, o jo žodžių balsas – lyg minios balsas. Danieliaus 10 : 5–6 Vežimai siautės gatvėmis, stumsis vienas prieš kitą plačiosiose gatvėse; jie atrodys kaip fakelai, lėks kaip žaibai. Nahumo 2:4 Viešpats bus matomas virš jų, Jo strėlė skries kaip žaibas. Viešpats Dievas pūs trimitą ir ateis su pietų viesulais. Zacharijo 9:14
Evangelijos Kaip žaibas trykšta iš rytų ir nušvinta iki vakarų, taip bus ir Žmogaus Sūnaus atėjimas. Mato 24:27 Ir štai įvyko didelis žemės drebėjimas, nes Viešpaties angelas nužengė iš dangaus, priėjo, nurito akmenį nuo angos ir atsisėdo ant jo. Jo veidas buvo lyg žaibo, o drabužiai balti kaip sniegas. Iš baimės jo sargai drebėjo ir sustingo lyg negyvi. (Mato 28: 2-4) ir Zebediejaus sūnų Jokūbą, ir Jokūbo brolį Joną, kuriuos Jis pavadino Boanerges, tai yra „griaustinio sūnumis“. Morkaus 3:17 Ir jis jiems tarė: „ Mačiau šėtoną, krintantį iš dangaus kaip žaibą.“ Luko 10:18 Kaip žaibas, trykštantis iš vienos dangaus dalies, nušvinta iki kitos, taip ir Žmogaus Sūnus bus savo dieną. Luko 17:24 Aplink stovėjusios ir girdėjusios minios sakė griaustinį griaustinį. Kiti sakė: „Angelas jam kalbėjo“. Jono 12:29
3
Žaibas ir griaustinis
Kai Jis davė įsakymą lietui ir kelią perkūnijos žaibams, Jis tai matė ir paskelbė, Jis tai paruošė ir ištyrinėjo. Ir žmogui Jis tarė: „Štai Viešpaties baimė – tai išmintis, o vengti pikto – supratimas.“ Jobo 28:26-28
Apreiškimas Iš sosto švietė žaibai, griaustiniai ir balsai, o priešais sostą degė septynios ugnies lempos, kurios yra septynios Dievo Dvasios. Apreiškimo 4:5 Ir aš mačiau, kaip Avinėlis atplėšė vieną iš antspaudų, ir išgirdau vieną iš keturių žvėrių sakant, tarsi griaustinį: „Ateik ir pažiūrėk!“ Apreiškimo 6:1 Ir angelas paėmė smilkytuvą, pripildė jį aukuro ugnies ir sviedė į žemę. Ir pasigirdo balsai, griaustiniai, žaibai ir žemės drebėjimas. Apreiškimo 8:5 Ir šaukė garsiu balsu, tarsi liūtas riaumotų. Jam sušukus, pasigirdo septynių griaustinių balsai. Apreiškimo 10:3 Kai septyni griaustiniai prabilo savo balsais, aš jau ruošiausi rašyti. Ir išgirdau balsą iš dangaus, sakantį man: „Užantspauduok, ką kalbėjo septyni griaustiniai, ir to nerašyk“. Apreiškimo 10:4 Ir danguje atsidarė Dievo šventykla, ir jo šventykloje pasirodė jo sandoros skrynia. Ir pasirodė žaibai, balsai, griaustiniai, žemės drebėjimas ir didelė kruša. Apreiškimo 11:19 Ir išgirdau balsą iš dangaus, tarsi daugelio vandenų šniokštimą, tarsi galingo griaustinio dundesį. Ir girdėjau arfininkų, skambinančių savo arfomis, balsą. Apreiškimo 14:2 Ir pasigirdo balsai, griaustiniai, žaibai; ir įvyko didelis žemės drebėjimas, kokio nebuvo nuo tada, kai žmonės gyvena žemėje, toks galingas ir toks didelis žemės drebėjimas. Apreiškimo 16:18 Ir išgirdau tarsi didelės minios balsą, tarsi daugybės vandenų šniokštimą, tarsi galingų griaustinių dundesį, sakantį: „Aleliuja! nes karaliauja Viešpats, visagalis Dievas!“ Apreiškimo 19:6
Apokrifas Prieš griaustiniams ir žaibams sudūžtant, ar dar rojaus pamatams klojant, 2 Ezdro 6:2 Jis žaibuoja, ir kas nebijos? Jis griaudėja, ir kas nedrebės? 2 Ezdro 16:10 Štai triukšmo šniokštimas su griaustiniu, žemės drebėjimais ir triukšmu šalyje! Papildymai prie Esteros 11:5 Tada žaibai, nukreipti teisingai, išskris; ir iš debesų, lyg iš gerai įtempto lanko, jie skris į taikinį. Saliamono Išminties 5:21 Ir bausmės nusidėjėlius ištiko ne be ankstesnių ženklų perkūnais: jie teisingai kentėjo už savo nedorybes, nes elgėsi su svetimaisiais griežtiau ir neapykantingiau. Saliamono Išminties 19:13 Prieš perkūniją žaibai nueina, o prieš sugėdintą žmogų eina malonė. Mokytojo 32:10 Nedorėlių turtas išdžius kaip upė ir išnyks su triukšmu, kaip didelis perkūnas per lietų. Mokytojo 40:13
4
Žaibas ir griaustinis
Kai Jis davė įsakymą lietui ir kelią perkūnijos žaibams, Jis tai matė ir paskelbė, Jis tai paruošė ir ištyrinėjo. Ir žmogui Jis tarė: „Štai Viešpaties baimė – tai išmintis, o vengti pikto – supratimas.“ Jobo 28:26-28
Savo įsakymu Jis priverčia snigti ir greitai siunčia savo teismo žaibus. Griaustinio garsas priverčia žemę drebėti, kaip šiaurės audra ir viesulas. Kaip paukščiai skrenda, Jis barsto sniegą, ir jo kritimas yra kaip žiogų žaibas. Mokytojo 43:13 , 17 Ir Viešpats sugriaudėjo iš dangaus, ir su dideliu triukšmu jo balsas buvo girdimas. Mokytojo 46:17 Nes saulė, mėnulis ir žvaigždės, būdami šviesūs ir pasiųsti atlikti savo užduotis, yra paklusnūs. Panašiai ir žaibą, kai jis trenkia, lengva pamatyti; ir tokiu pačiu būdu vėjas pučia kiekvienoje šalyje. Jeremijo laiškas 1:6 0–61 Šlovinkite Viešpatį, žaibai ir debesys! Šlovinkite ir aukštinkite Jį per amžius! (Azarijos malda 1:51) Atidarę stogo dureles, jie svaidė akmenis lyg žaibus, parbloškė kapitoną, sukapojo juos į gabalus, nukirto jiems galvas ir sviedė tiems, kurie buvo lauke. 2 Makabėjų 1:16 Bet kai mūšis įnirtėjo, priešams iš dangaus pasirodė penki dailūs vyrai ant žirgų su auksiniais kamanomis. Du iš jų vedė žydus. Jie paėmė Makabėjų tarp jų, pridengė jį iš visų pusių ginklais ir saugojo, o priešus šaudė strėlėmis ir žaibais. Šie, apimti apakimo ir apimti bėdų, žuvo. (2 Makabiejų 10:29-30)
Enochas, Jašeris ir jubiliejaus vaikai Ir regėjimas man buvo parodytas taip: Štai regėjime debesys mane kvietė, rūkas mane šaukė, žvaigždžių ir žaibų kelias mane greitino ir sviedė, o vėjai regėjime mane skraidino, kėlė mane aukštyn ir nešė į dangų. Ir aš ėjau, kol priartėjau prie sienos, pastatytos iš kristalų ir apsuptos ugnies liežuvių; ir tai pradėjo mane gąsdinti. Ir aš įėjau į ugnies liežuvius ir priartėjau prie didelio namo, pastatyto iš kristalų; o namo sienos buvo kaip mozaikinės grindys, padarytos iš kristalų, o jo pamatai buvo iš krištolo. Jo lubos buvo kaip žvaigždžių ir žaibų takas, o tarp jų buvo ugniniai cherubinai, o jų dangus buvo skaidrus kaip vanduo. Enocho 14:8-11 Ir aš pamačiau regėjimą. Ir štai! pasirodė antras namas, didesnis už pirmąjį, ir visas portalas stovėjo atviras prieš mane, pastatytas iš ugnies liepsnų. Ir visais atžvilgiais jis buvo toks ryškus savo spindesiu, didybe ir mastu, kad negaliu jums apsakyti jo spindesio ir masto. Jo grindys buvo iš ugnies, o virš jos buvo žaibai ir žvaigždžių takas, o jo lubos taip pat buvo liepsnojanti ugnis. Enocho 14:15-17 Ir aš mačiau šviesulių vietas, žvaigždžių ir griaustinio lobynus, ir tolimiausiose gelmėse, kur buvo ugninis lankas, strėlės ir jų strėlinė, ugninis kalavijas ir visi žaibai. Enocho 17:3 Ir ten mano akys matė žaibų ir griaustinio paslaptis, vėjų paslaptis, kaip jie yra padalinti, kad pūstų virš žemės, ir debesų bei rasos paslaptis, ir ten mačiau, iš kur jie ateina toje vietoje ir iš kur jie prisotina dulkėtą žemę. Enocho 41:3 Ir mačiau kitus žaibus bei dangaus žvaigždes, ir mačiau, kaip Jis juos visus pavadino vardais, ir jie Jo klausė. Ir mačiau, kaip jie buvo sveriami teisingomis svarstyklėmis pagal jų šviesos proporcijas. Mačiau jų erdvių plotį ir jų pasirodymo dieną, ir kaip jų sukimasis sukuria žaibus. Ir mačiau jų sukimąsi pagal angelų skaičių ir kaip jie ištikimai laikosi vienas kito. Enocho 43:1-2
5
Žaibas ir griaustinis
Kai Jis davė įsakymą lietui ir kelią perkūnijos žaibams, Jis tai matė ir paskelbė, Jis tai paruošė ir ištyrinėjo. Ir žmogui Jis tarė: „Štai Viešpaties baimė – tai išmintis, o vengti pikto – supratimas.“ Jobo 28:26-28
Taip pat mačiau dar vieną reiškinį, susijusį su žaibais: kaip kai kurios žvaigždės atsiranda ir tampa žaibais, ir negali išsiskirti su savo nauja forma. (Henocho 44:1) Tomis dienomis mano akys matė žaibų ir šviesų paslaptis, ir jų vykdomus teismus, ir jie žaiba palaiminimui ar prakeikimui, kaip Dvasių Viešpats panorės. Ir ten aš mačiau griaustinio paslaptis, ir kaip, kai jis aidi aukštai danguje, jo garsas girdimas, ir jis leido man matyti žemėje vykdomus teismus, ar jie būtų skirti gerovei ir palaiminimui, ar prakeikimui pagal Dvasių Viešpaties žodį. Ir po to man buvo parodytos visos šviesų ir žaibų paslaptys, ir jie žaibai žaibai sužiba palaiminimui ir pasitenkinimui. Enocho 59:1-3 Ir perkūnijai pagal vietas, kur jie krinta, ir visi padaliniai, kurie yra sudaryti tarp žaibų, kad jie galėtų įžiebti, ir jų kareivijos, kurioms jie gali tuojau pat paklusti. Nes perkūnija turi poilsio vietas, kurios jam skirtos, kol jis laukia savo griausmo; ir griaustinis bei žaibas yra neatskiriami, ir nors nėra vienas ir nedalomas, jie abu eina kartu per dvasią ir neišsiskiria. Nes kai žaibas griauna, griaustinis ištaria savo balsą, ir dvasia priverčia pauzę griausmo metu ir padalija po lygiai tarp jų; nes jų griausmų lobynas yra kaip smėlis, ir kiekvienas iš jų, jam griaudėjant, yra laikomas apynasriu, ir dvasios galia atsukamas atgal, ir stumiamas pirmyn pagal daugelį žemės kampelių. Enocho 60:13-15 Ten išsaugomi griaustinio balsai ir žaibų šviesa; ten išsaugomi krušos ir šerkšno kambariai, rūko kambariai ir lietaus bei rasos kambariai. Enocho 69:23 Tą dieną Viešpats sudrebino visą žemę, ir saulė aptemo, ir pasaulio pamatai siautėjo, ir visa žemė smarkiai sudrebėjo, ir blykstelėjo žaibai, ir griaudėjo perkūnija, ir visi žemės šaltiniai išsiveržė taip, kaip anksčiau gyventojai nebuvo matę. Ir Dievas padarė šį galingą darbą, kad išgąsdintų žmonių sūnus, ir žemėje daugiau nebebūtų blogio. Jasher 6:11 Ir Viešpats matė Juozapo sielvartą ir vėl nubaudė šiuos vyrus, ir Viešpats apėmė juos tamsa ant žemės. Blykstelėjo žaibai, griaudėjo perkūnija, ir žemė drebėjo nuo perkūnijos ir galingo vėjo balso. Vyrai išsigando ir nežinojo, kur eiti. (Jes 42,44) Nes pirmąją dieną Jis sukūrė dangus, kurie yra viršuje, žemę, vandenis ir visas dvasias, kurios tarnauja Jam, – artumo angelus, – šventumo angelus, – ugnies dvasios angelus, – vėjų dvasios angelus, – debesų, – tamsos, – sniego, – krušos ir šerkšno – balsų, – griaustinio ir žaibų angelus, – šalčio ir karščio, – žiemos, – pavasario, – rudens ir vasaros – dvasių angelus ir visas savo kūrinių, esančių danguje ir žemėje, dvasias. Jis sukūrė bedugnes ir tamsą, vakarą ir naktį, ir šviesą, aušrą ir dieną, kurias Jis paruošė savo širdies žinojimu. Jubiliejaus 2:2
Pamestos Biblijos knygos Kad jiems saugant Jėzaus kapą, įvyko žemės drebėjimas; ir mes matėme Dievo angelą, nuritinėjantį akmenį nuo kapo ir atsisėdantį ant jo; jo veidas buvo kaip žaibo, o jo drabužis kaip sniegas; ir mes iš baimės tapome tarsi mirusieji. Nikodemo evangelija 10:3-4 Ir kol Šėtonas ir pragaro kunigaikštis taip kalbėjosi tarpusavyje, staiga pasigirdo balsas, tarsi griaustinio ir vėjo šniokštimo, sakantis: „Pakelkite savo vartus, kunigaikščiai, ir pakilkite, amžinieji vartai, ir įeis šlovės Karalius!“ Tada pasigirdo galingas balsas, tarsi griaustinio garsas, sakantis: „Pakelkite savo vartus, kunigaikščiai, ir pakilkite, pragaro vartai, ir įeis šlovės Karalius.“ Nikodemo evangelija 16:1,13
6
Žaibas ir griaustinis
Kai Jis davė įsakymą lietui ir kelią perkūnijos žaibams, Jis tai matė ir paskelbė, Jis tai paruošė ir ištyrinėjo. Ir žmogui Jis tarė: „Štai Viešpaties baimė – tai išmintis, o vengti pikto – supratimas.“ Jobo 28:26-28
Eidamas keliu, liudijau šiuos dalykus: Erodas per mane tai padarė, tarėsi su manimi ir vertė mane apsiginkluoti prieš jį ir teisti tą, kuris teisia visus, ir nuplakti Teisųjį, teisiųjų Viešpatį. Ir kai priartėjome prie jo, o Erodai, iš dangaus pasigirdo galingas balsas ir baisus griaustinis, ir žemė drebėjo, ir pasklido saldus kvapas, kokio niekada nebuvo pastebėta net Jeruzalės šventykloje. Kai stovėjau kelyje, mūsų Viešpats pamatė mane stovintį ir kalbantį su savo mokiniais. Bet aš meldžiausi savo širdyje, nes žinojau, kad tai tas, kurį man perdavėte, kad jis yra kūrinių Viešpats ir visko Kūrėjas. Bet mes, kai jį pamatėme, visi parpuolėme jam po kojomis. Ir aš garsiai tariau: „Nusidėjau, Viešpatie, sėdėdamas ir teisiu tave, kuris tiesoje keršija už viską.“ Ir štai aš žinau, kad Tu esi Dievas, Dievo Sūnus, ir aš mačiau Tavo žmogiškumą, o ne dieviškumą. Bet Erodas kartu su Izraelio vaikais privertė mane daryti Tau pikta. Todėl pasigailėk manęs, Izraelio Dieve! Piloto ir Erodo laiškai Kai jis buvo nukryžiuotas, visą pasaulį apgaubė tamsa, saulė pusei dienos buvo užtemdyta, žvaigždės pasirodė, bet jose nebuvo matyti jokio blizgesio; mėnulis prarado savo ryškumą, tarsi aptaškytas krauju; ir mirusiųjų pasaulis buvo prarytas; taigi pati šventyklos šventovė, kaip jie ją vadina, patiems žydams kritimo metu nepasirodė, bet jie matė bedugnę žemėje ir vienas po kito griaustinių griaustinius. Ir šio siaubo metu mirusieji vėl prisikėlė, kaip liudijo patys žydai ir sakė, kad tai buvo Abraomas, Izaokas, Jokūbas, dvylika patriarchų, Mozė ir Jobas, kurie mirė, kaip sakoma, maždaug prieš tris tūkstančius penkis šimtus metų. Ir buvo labai daug tokių, kuriuos aš pats mačiau pasirodančius kūne, ir jie raudojo dėl žydų dėl jų padaryto nusikaltimo ir dėl žydų bei jų įstatymo sunaikinimo. Piloto ir Erodo laiškai Ir žemės drebėjimo siaubas tęsėsi nuo šeštos Pasiruošimo valandos iki devintos valandos; ir kai atėjo pirmosios savaitės dienos vakaras, iš dangaus pasigirdo garsas, ir dangus tapo septynis kartus šviesesnis nei visomis kitomis dienomis. O trečią nakties valandą saulė pasirodė šviesesnė nei bet kada anksčiau, apšviesdama visą pusrutulį. Ir kaip žaibai staiga ištrykšta audroje, taip buvo matyti vyrai, aukšto ūgio ir šlovės viršūnėje, nesuskaičiuojama minia, šaukiantys, ir jų balsas buvo girdimas kaip nepaprastai garsus griaustinis: „Jėzus, kuris buvo nukryžiuotas, prisikėlė! Ateikite iš Hado, kurie buvote vergai požeminėse Hado gelmėse!“ Ir bedugnė žemėje buvo tarsi be dugno; bet taip atsitiko, kad pasirodė patys žemės pamatai su tais, kurie šaukė danguje ir vaikščiojo kūne tarp prikeltų mirusiųjų. Ir Tas, kuris prikėlė visus mirusiuosius ir surištus Hadą, tarė: „Sakykite mano mokiniams: Jis eina pirma jūsų į Galilėją, ten jūs Jį pamatysite.“ Piloto ir Erodo laiškai Pirmąją savaitės dieną, apie trečią nakties valandą, saulė pasirodė taip, kaip niekada anksčiau, ir visas dangus tapo šviesus. Ir kaip žaibai trykšta per audrą, taip ore pasirodė ir kai kurie aukšto ūgio vyrai, pasipuošę gražiais drabužiais ir neapsakomos šlovės, ir nesuskaičiuojama daugybė angelų, šaukiančių ir sakančių: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė ir gera valia žmonėms! Išeikite iš Hado, kurie vergaujate Hado gelmėse!“ Nuo jų balso visi kalnai ir kalvos buvo judinami, uolos plyšo, ir žemėje atsirado didelės bedugnės, kad būtų matomos pačios bedugnės vietos. Piloto ir Erodo laiškai Kai apie Piloto mirtį buvo paskelbta, Cezaris tarė: „Iš tiesų jis mirė gėdingiausia mirtimi, kurio paties ranka jo nepasigailėjo.“ Todėl jis buvo pririštas prie didelio akmens luito ir paskandintas Tiberio upėje. Tačiau piktosios ir nešvarios dvasios, džiaugdamosi jo piktu ir nešvariu kūnu, visos niurzgėjo vandenyje ir kėlė ore baisius žaibus ir audras, griaustinį ir krušą, todėl visus apėmė siaubinga baimė. Dėl to romėnai ištempė jį iš Tiberio upės, išjuokdami nunešė į Vjeną ir paskandino Ronos upėje. Mat Vjena reiškia, galima sakyti, Gehenos kelią, nes tai buvo prakeiksmo vieta. Ir ten buvo piktosios dvasios, kurios darė tą patį. Piloto ir Erodo laiškai
7
Žaibas ir griaustinis
Kai Jis davė įsakymą lietui ir kelią perkūnijos žaibams, Jis tai matė ir paskelbė, Jis tai paruošė ir ištyrinėjo. Ir žmogui Jis tarė: „Štai Viešpaties baimė – tai išmintis, o vengti pikto – supratimas.“ Jobo 28:26-28
Pamirštos Edeno knygos Tada Dievas supyko ir labai nepatiko dėl Abelio mirties; Jis griaudėjo iš dangaus, ir žaibai ėjo pirma Jo. Ir Viešpaties Dievo žodis atėjo iš dangaus Kainui ir tarė jam: „Kur yra tavo brolis Abelis?“ 1 Adomo ir Ievos knyga 79:16 Ir jis man pasakojo apie visus dangaus, žemės ir jūros darbus, apie visus elementus, jų judėjimą ir judėjimą, apie perkūnijų griaustinius, apie saulę ir mėnulį, apie žvaigždžių judėjimą ir pasikeitimą, apie metų laikus, metus, dienas ir valandas, apie vėjo kilimą, angelų skaičių ir jų dainų atsiradimą, apie visus žmogiškus dalykus, apie kiekvienos žmogiškos dainos ir gyvenimo kalbą, apie įsakymus, nurodymus ir švelnius giesmes, ir apie viską, ko reikia išmokti. Enocho paslaptys 23:1 Ir visoms dangiškosioms kariuomenėms aš įsivaizdavau ugnies atvaizdą ir esmę, ir mano akis žvelgė į labai kietą, tvirtą uolą, ir iš mano akies spindesio žaibas įgavo savo nuostabią prigimtį, kuri yra ir ugnis vandenyje, ir vanduo ugnyje, ir vienas neužgesina kito, nei vienas kito išdžiovina, todėl žaibas yra ryškesnis už saulę, švelnesnis už vandenį ir tvirtesnis už kietą uolą. Enocho paslaptys 29:1 Saulę, kad ji eitų pagal kiekvieną gyvūną (zodiako ženklą), dvylika, ir aš paskyriau mėnesių seką, jų pavadinimus ir gyvenimus, jų griaustinius ir jų valandų žymes, kaip jie turėtų sektis. Enocho paslaptys 30:6 Tu girdi mano lūpų žodžius, kaip aš girdėjau Viešpaties žodžius, – lyg galingą griaustinį, be perstojo dūžtantį debesų šniokštimą. Enocho paslaptys 39:7 Ir aš ištyrinėjau visa, ir užrašiau griaustinio bei žaibų kelią, ir jie man parodė raktus ir jų sergėtojus, jų kilimą, kelią, kuriuo jie eina; jis švelniai išleidžiamas grandine, kad sunkia grandine ir smurtu nenumestų įniršusių debesų ir nesunaikintų visko žemėje. Enocho paslaptys 40:6 Didžiosios upės – Viešpaties jėga. Jos neša tuos, kurie Jį niekina, ir painioja jų takus. Jos išmuša jų brastas, pagauna jų kūnus ir sunaikina jų gyvybes. Jos greitesnės už žaibą ir sraunesnės, ir kas jas perbėga tikėdami, tas nepajudina. Kas jomis vaikšto be ydos, tas nebijos. Saliamono 39:1-5 Tada šventykloje esantys kunigai, moterys ir vaikai maldavo Dievo išgelbėti savo šventąją vietą, kuri buvo niekinama; ir kai Apolonijus su savo ginkluota kariuomene įžengė atimti pinigų, iš dangaus pasirodė angelai, jojantys ant žirgų, su žaibais iš rankų, ir sukėlė jiems didelę baimę bei drebulį. (4 Makabiejų 2:23) Ir Haiqâr jam tarė: „Mano viešpaties yra dangaus Dievas, o jo didikai yra žaibai ir griaustinis, ir kai jis panorės, pučia vėjai ir lyja lietus. Ir jis įsako griaustiniui, ir jis žaiba bei lyja, ir jis laiko saulę, ir ji neduoda savo šviesos, ir mėnulį, ir žvaigždes, ir jos neskrieja aplinkui.“ Ahikaro istorija 5:50-51
8