Nikodemo evangelija, anksčiau vadinta Poncijaus Piloto darbais 1 SKYRIUS 1 Anas ir Kajafas, Suma, Datamas, Gamalielis, Judas, Levis, Neftalimas, Aleksandras, Kyras ir kiti žydai ėjo pas Pilotą apie Jėzų, kaltindami jį daugybe blogų nusikaltimų. 2 Ir pasakė: “Esame tikri, kad Jėzus yra Juozapo, dailidės, sūnus, žemė, gimusi iš Marijos, ir kad jis skelbiasi esąs Dievo Sūnus ir karalius. ir ne tik taip, bet ir bando panaikinti šabą ir mūsų tėvų įstatymus. 3 Pilotas atsakė; Ką jis deklaruoja? ir ką jis bando ištirpdyti? 4 Žydai jam pasakė: “Turime įstatymą, kuris draudžia gydytis šabo dieną. bet tą dieną jis nedorais metodais išgydo ir luošus, ir kurčiuosius, paralyžiuotus, akluosius, raupsuotuosius ir demonus. 5 Pilotas atsakė: “Kaip jis gali tai padaryti piktais būdais? Jie atsakė: “Jis yra burtininkas ir išvaro demonus demonų kunigaikščiu”. ir taip viskas tampa jam pavaldi. 6 Tada Pilotas tarė: “Atrodo, kad demonų išvarymas nėra nešvarios dvasios darbas, bet iš Dievo jėgos”. 7 Žydai atsakė Pilotui: “Mes prašome Jūsų Didenybės pakviesti jį stoti prieš teismą ir pačiam jį išklausyti. 8 Tada Pilotas pasišaukė pasiuntinį ir paklausė: „Kokiu būdu Kristus bus čia atgabentas? 9 Tada pasiuntinys išėjo ir, pažinęs Kristų, pagarbino jį. ir, ištiesęs ant žemės apsiaustą, kurį turėjo rankoje, tarė: “Viešpatie, eik ant šito ir įeik, nes tave pašaukia valdytojas”. 10 Supratę, ką pasiuntinys padarė, žydai sušuko (prieš jį) Pilotui ir tarė: „Kodėl tu jam nepašaukei per karoliuką, o ne per pasiuntinį? pagarbino jį, apsiaustą, kurį turėjo rankoje, ištiesė ant žemės priešais save ir tarė: 'Viešpatie, gubernatorius tave šaukia'. 11 Tada Pilotas pasišaukė pasiuntinį ir paklausė: “Kodėl taip pasielgei? 12 Pasiuntinys atsakė: “Kai mane siunčiate iš Jeruzalės pas Aleksandrą, aš pamačiau Jėzų sėdintį niūriu pavidalu ant asilo, o hebrajų vaikai šaukė: “Osana, rankose laikantys medžių šakeles”. 13 Kiti pasitiesė savo drabužius ant kelio ir sakė: “Išgelbėk mus, kuris esi danguje! palaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu. 14 Tada žydai šaukė prieš pasiuntinį ir sakė: “Hebrajų vaikai kalbėjo hebrajų kalba. o kaip tu, kuris esi graikas, galėjai suprasti hebrajų kalbą? 15 Pasiuntinys jiems atsakė: “Aš paklausiau vieno iš žydų ir paklausiau: “Ko čia vaikai šaukia hebrajų kalba? 16 Jis man paaiškino, sakydamas: “Jie šaukiasi Osana, o tai reiškia: Viešpatie, išgelbėk mane! arba, Viešpatie, išgelbėk. 17 Pilotas jiems tarė: “Kodėl jūs patys liudijate vaikų pasakytus žodžius, būtent savo tylėjimu? Ką pasiuntinys padarė ne taip? Ir jie tylėjo. 18 Tada valdytojas tarė pasiuntiniui: „Eik ir pasistenk visomis priemonėmis jį įvesti“. 19 Bet pasiuntinys išėjo ir padarė kaip anksčiau. ir tarė: “Viešpatie, įeik, nes tave pašaukia valdytojas”. 20 Jėzui įeinant pro vėliavas, kurios nešė vėliavas, jų viršūnės nusilenkė ir pagarbino Jėzų. 21 Tada žydai aršiau šaukė prieš vėliavininkus. 22 Pilotas tarė žydams: “Aš žinau, kad jums nepatinka, kad laivų viršūnės nusilenkė ir garbino Jėzų. Bet kodėl jūs šaukiate prieš vėliavininkus, tarsi jie būtų nusilenkę ir garbinę? 23 Jie atsakė Pilotui: “Matėme pačius vėliavininkus besilenkiančius ir garbinančius Jėzų. 24 Tada gubernatorius pasišaukė vėliavininkus ir paklausė: “Kodėl taip padarėte? 25 Praporščiai sakė Pilotui: “Mes visi esame pagonys ir garbiname dievus šventyklose. ir kaip turėtume ką nors galvoti
apie jo garbinimą? Rankose laikėme tik standartus, o jie nusilenkę jį garbino. 26 Tada Pilotas tarė sinagogos vadovams: “Ir jūs patys išsirinkite stiprius vyrus ir tegul laikosi normų, ir pamatysime, ar jie nusilenks”. 27 Žydų vyresnieji ieškojo dvylikos stipriausių ir pajėgiausių senolių ir paskyrė juos laikytis standartų ir atsistojo prieš valdytoją. 28 Tada Pilotas tarė pasiuntiniui: „Išvesk Jėzų ir kažkaip vėl įvesk“. Ir Jėzus su pasiuntiniu išėjo iš salės. 29 Pilotas pasišaukė vėliavininkus, kurie anksčiau laikė standartus, ir prisiekė, kad jei jie nebūtų taip laikęsi standartų, kai Jėzus prieš tai įėjo, jis nukirs jiems galvas. 30 Tada valdytojas liepė Jėzui vėl užeiti. 31 Ir pasiuntinys darė taip, kaip darė anksčiau, ir labai prašė Jėzaus, kad šis apsivilktų savo apsiaustą ir juo vaikščiotų, vaikščiojo ant jo ir įėjo. 32 Kai Jėzus įėjo, etalonai nusilenkė kaip anksčiau ir pagarbino Jį. 2 SKYRIUS 1 Tai pamatęs, Pilotas išsigando ir ruošėsi pakilti iš savo sėdynės. 2 Kai jis galvojo pakilti, jo žmona, stovėjusi iš tolo, pasiuntė pas jį, sakydama: “Neturėk nieko bendra su tuo teisiuoju”. nes aš daug dėl jo kentėjau šią naktį regėjime. 3 Tai išgirdę, žydai tarė Pilotui: “Argi nesakėme tau: Jis burtininkas? Štai jis susapnavo tavo žmoną. 4 Tada Pilotas, pasišaukęs Jėzų, tarė: “Ar girdėjai, ką jie liudija prieš tave, bet neatsako?” 5 Jėzus atsakė: “Jei jie nebūtų galėję kalbėti, nebūtų galėję kalbėti. bet kadangi kiekvienas moka savo kalba kalbėti ir gera, ir bloga, tegul į tai žiūri. 6 Žydų vyresnieji atsiliepė ir klausė Jėzų: “Ko mes laukiame? 7 Pirmiausia mes žinome apie tave, kad tu gimei iš paleistuvystės. antra, kad dėl tavo gimimo Betliejuje buvo nužudyti kūdikiai; trečia, kad tavo tėvas ir motina Marija pabėgo į Egiptą, nes negalėjo pasitikėti savo tauta. 8 Kai kurie šalia stovėję žydai kalbėjo palankiau: Negalime sakyti, kad jis gimė iš paleistuvystės. bet mes žinome, kad jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu, todėl jis gimė ne iš paleistuvystės. 9 Tada Pilotas tarė žydams, kurie tvirtino, kad jis gimė iš ištvirkavimo: “Tai jūsų pasakojimas neteisingas, nes buvo sužadėtuvė, kaip liudija jūsų tautos atstovai. 10 Anas ir Kajafas kalbėjo Pilotui: “Visa ši daugybė žmonių, kurie šaukia, gimė iš paleistuvystės ir yra burtininkas. o tie, kurie neigia jį gimti iš paleistuvystės, yra jo prozelitai ir mokiniai. 11 Pilotas atsakė Anai ir Kajafui: “Kas yra prozelitai? Jie atsakė: “Jie yra pagonių vaikai ir netapo žydais, bet jo pasekėjais”. 12 Tada Eleazeras, Asterijus, Antonijus, Jokūbas, Karasas ir Samuelis, Izaokas ir Finėjus, Krispas ir Agripa, Anas ir Judas atsakė: „Mes nesame prozelitai, bet žydų vaikai, kalbame tiesą ir buvome šalia, kai Marija buvo susižadėjęs. 13 Tada Pilotas, kreipdamasis į dvylika vyrų, kurie tai kalbėjo, jiems tarė: “Aš užburiu jus Cezario gyvenimu, kad jūs ištikimai pareikštumėte, ar jis gimė iš ištvirkavimo, ir tai, ką pasakėte, būtų tiesa. 14 Jie atsakė Pilotui: “Turime įstatymą, pagal kurį mums draudžiama prisiekti, nes tai yra nuodėmė. Tegul jie prisiekia Cezario gyvybe, kad ne taip, kaip sakėme, ir mes pasitenkinsime mirtimi. 15 Tada Anas ir Kajafas tarė Pilotui: „Tie dvylika žmonių netikės, kad žinome, kad jis yra gimęs ir burtininkas, nors jis apsimeta, kad jis yra Dievo sūnus ir karalius. netikime, kad drebame girdėdami. 16 Tada Pilotas įsakė visiems išeiti, išskyrus dvylika vyrų, kurie sakė, kad jis negimė iš ištvirkavimo, ir Jėzui pasitraukti į tolį, ir tarė jiems: “Kodėl žydai nori nužudyti Jėzų? 17 Jie jam atsakė: “Jie pyksta, nes šabo dieną jis gydė”. Pilotas paklausė: „Ar jį nužudys už gerą darbą? Jie jam sako: taip, pone.
3 SKYRIUS 1 Tada Pilotas, pilnas pykčio, išėjo iš salės ir tarė žydams: „Šaučiu visą pasaulį liudyti, kad nerandu tame žmoguje kaltės. 2 Žydai atsakė Pilotui: “Jei jis nebūtų buvęs piktadarys, nebūtume jo atvedę prieš tave”. 3 Pilotas jiems tarė: “Imkite jį ir išmėginkite jį pagal savo įstatymą”. 4 Tada žydai sakė: “Mums neleistina ką nors žudyti”. 5 Pilotas žydams tarė: “Įsakymas nežudyk priklauso jums, bet ne man”. 6 Jis vėl įėjo į salę, pasišaukė Jėzų ir paklausė: “Ar tu esi žydų karalius? 7 Jėzus atsakė Pilotui: “Ar tu kalbi tai apie save, ar žydai tau tai pasakė apie mane? 8 Pilotas atsakė Jėzui: “Ar aš žydas? Visa tauta ir žydų valdovai atidavė tave man. Ką tu padarei? 9 Jėzus atsakė: “Mano karalystė ne iš šio pasaulio. bet dabar mano karalystė ne iš čia. 10 Pilotas paklausė: “Tai ar tu esi karalius? Jėzus atsakė: “Tu sakai, kad aš esu karalius. Tam aš gimiau ir tam atėjau į pasaulį. ir tam tikslui atėjau, kad liudyčiau tiesą. ir kiekvienas, kuris yra iš tiesos, klauso mano balso. 11 Pilotas jam tarė: “Kas yra tiesa? 12 Jėzus pasakė: Tiesa yra iš dangaus. 13 Pilotas pasakė: “Todėl tiesos nėra žemėje”. 14 Jėzus tarė Pilotui: „Tikėk, kad tiesa yra žemėje tarp tų, kurie, turėdami teismo galią, yra valdomi tiesos ir formuoja teisingą teismą. 4 SKYRIUS 1 Tada Pilotas paliko Jėzų prieškambaryje, išėjo pas žydus ir tarė: “Nematau Jėzuje jokios kaltės”. 2 Žydai jam sako: “Bet jis pasakė: “Aš galiu sugriauti Dievo šventyklą ir per tris dienas ją atstatyti”. 3 Pilotas jiems klausė: “Kokia yra šventykla, apie kurią jis kalba? 4 Žydai jam sako: “Ką Saliamonas statė keturiasdešimt šešerius metus, jis pasakė, kad sunaikins ir per tris dienas pastatys”. 5 Pilotas vėl jiems tarė: “Aš esu nekaltas dėl to žmogaus kraujo. ar tu į tai žiūri. 6 Žydai jam sako: “Jo kraujas tebūna ant mūsų ir mūsų vaikų”. Tada Pilotas, sukvietęs vyresniuosius, Rašto žinovus, kunigus ir levitus, jiems atskirai tarė: “Neelkite taip! Neradau nieko, kas jums kaltina (prieš jį), kad jis gydytų ligonius ir sulaužytų šabą, vertą mirties. 7 Kunigai ir levitai atsakė Pilotui: “Cezario gyvybe, jei kas piktžodžiauja, tas vertas mirties. bet šis piktžodžiavo Viešpačiui. 8 Tada valdytojas vėl įsakė žydams išeiti iš salės. Pasišaukęs Jėzų, tarė: “Ką man daryti su tavimi? 9 Jėzus jam atsakė: “Daryk, kaip parašyta”. 10 Pilotas jam tarė: “Kaip parašyta? 11 Jėzus jam tarė: Mozė ir pranašai pranašavo apie mano kančią ir prisikėlimą. 12 Tai išgirdę žydai susierzino ir tarė Pilotui: “Kodėl tu daugiau girdi to žmogaus piktžodžiavimą? 13 Pilotas jiems sako: “Jei šie žodžiai jums atrodo piktžodžiavimas, imkite jį, atveskite į savo teismą ir teisikite pagal savo įstatymą”. 14 Žydai atsako Pilotui: “Mūsų įstatymas sako, kad jis turės gauti trisdešimt devynis kartus, bet jei taip piktžodžiauja Viešpačiui, bus užmuštas akmenimis”. 15 Pilotas jiems sako: “Jei toji jo kalba buvo piktžodžiavimas, išbandykite jį pagal savo įstatymą”. 16 Žydai sako Pilotui: 'Mūsų įstatymas įsako mums nieko nežudyti; mes norime, kad jis būtų nukryžiuotas, nes jis nusipelno kryžiaus mirties. 17 Pilotas jiems tarė: “Nedera jį nukryžiuoti. Tebūna tik plakamas ir paleistas”.
18 Bet kai valdytojas pažvelgė į susirinkusius žmones ir žydus, jis pamatė daug žydų ašarojančius ir tarė aukštiesiems žydų kunigams: “Visi žmonės netrokšta jo mirties”. 19 Žydų vyresnieji atsakė Pilotui: “Mes ir visi žmonės atėjome čia būtent tam, kad jis mirtų”. 20 Pilotas jiems tarė: “Kodėl jis turi mirti? 21 Jie jam atsakė: “Jis skelbiasi esąs Dievo Sūnus ir Karalius”. 5 SKYRIUS 1 Bet Nikodemas, vienas žydas, atsistojo prieš valdytoją ir tarė: “Maldauju tave, teisusis teisėja, kad suteiktum man malonės laisvę pasakyti keletą žodžių”. 2 Pilotas jam tarė: “Kalbėk toliau”. 3 Nikodemas tarė: “Aš kalbėjau žydų vyresniesiems, Rašto žinovams, kunigams, levitams ir visai daugybei žydų jų susirinkime. Ką tu darytum su šiuo žmogumi? 4 Jis yra žmogus, padaręs daug naudingų ir šlovingų stebuklų, kokių dar niekas žemėje nepadarė ir nedarys. Leisk jam eiti ir nedaryk jam žalos; jei jis ateina iš Dievo, jo stebuklai (jo stebuklingi išgydymai) tęsis; bet jei iš vyrų, jie dings. 5 Dievo siųstas į Egiptą Mozė padarė stebuklus, kuriuos Dievas jam įsakė prieš faraoną, Egipto karalių. ir nors tos šalies magai, Jannes ir Jambres, savo magija darė tuos pačius stebuklus, kuriuos padarė Mozė, vis dėlto jie negalėjo padaryti visko, ką jis padarė; 6 O stebuklai, kuriuos padarė magai, nebuvo iš Dievo, kaip žinote, Rašto žinovai ir fariziejai. bet tie, kurie juos darė, žuvo ir visi, kurie jais tikėjo. 7 O dabar paleisk šitą vyrą. nes patys stebuklai, dėl kurių jį kaltinate, yra iš Dievo. ir jis nevertas mirties. 8 Tada žydai klausė Nikodemo: “Ar tu tapai jo mokiniu ir sakai jam palankias kalbas? 9 Nikodemas jiems klausė: “Ar ir valdytojas tapo jo mokiniu ir ar jis kalba už jį? Argi Cezaras nepaskyrė jo į tą aukštą postą? 10 Tai išgirdę, žydai drebėjo, griežė dantimis prieš Nikodemą ir jam tarė: “Ar tu priimsi jo doktriną už tiesą ir turėsi savo dalį su Kristumi! 11 Nikodemas atsakė: “Amen! Aš priimsiu jo doktriną ir savo dalį su juo, kaip jūs sakėte. 12 Tada atsikėlė kitas žydas ir paprašė gubernatoriaus leisti jam išklausyti keletą žodžių. 13 Valdytojas tarė: “Kalbėk, ką turi”. 14 Jis tarė: “Trisdešimt aštuonerius metus gulėjau prie avių tvenkinio Jeruzalėje, sunkiai vargdamas ir laukiau gydymo, kurį išgydys angelas, kuris tam tikru metu sudrebino vandenį. ; ir kas pirmas po vandens tvenkimo įžengdavo į vidų, išgydavo nuo bet kokios ligos. 15 Pamatęs mane ten merdėjantį, Jėzus paklausė: “Ar būsi sveikas? Aš atsakiau: 'Pone, aš neturiu žmogaus, kuris įleistų mane į tvenkinį, kai vanduo sutrinka. 16 Jis man pasakė: “Kelkis, imk savo lovą ir eik”. Ir aš tuoj pat pasveikau, atsiėmiau lovą ir ėjau. 17 Tada žydai tarė Pilotui: „Mūsų Viešpatie Valdove, paklausk jo, kurią dieną jis buvo išgydytas iš savo negalavimų. 18 Nesergantis žmogus atsakė: „Tai buvo šabatas“. 19 Žydai tarė Pilotui: “Ar nesakėme, kad jis gydė per sabatą ir išvarė demonus per demonų kunigaikštį? 20 Tada išėjo kitas 7 žydas ir tarė: “Aš buvau aklas, girdėjau garsus, bet nieko nematau. Jėzui einant, išgirdau pro šalį einančią minią ir paklausiau, kas ten? 21 Jie man pasakė, kad Jėzus eina pro šalį. Tada aš sušukau: Jėzau, Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs! Jis sustojo ir liepė mane atvesti pas jį ir paklausė: “Ką tu nori? 22 Aš tariau: 'Viešpatie, kad aš praregėčiau. 23 Jis man tarė: 'Pragėk!' Ir tuoj pat pamačiau ir nusekiau paskui jį, džiaugdamasis ir dėkodamas. 24 Kitas žydas taip pat išėjo ir pasakė: “Aš buvau raupsuotasis”. Jis išgydė mane savo žodžiu, sakydamas: “Aš noriu, būk švarus”. ir tuoj buvau apvalytas nuo raupsų.
25 Kitas žydas išėjo ir tarė: “Aš buvau kreivas, ir jis ištaisė mane savo žodžiu”. 26 Viena moteris, vardu Veronika, pasakė: “Dvylika metų mane kankino kraujo tekėjimas, paliečiau jo drabužių kraštą, ir tuoj man kraujo tekėjimas nutrūko. 27 Tada žydai sakė: “Mes turime įstatymą, kad moteris negali būti įrodyta”. 28 Ir po kitų dalykų kitas žydas pasakė: “Aš mačiau Jėzų pakviestą į vestuves su savo mokiniais, o Galilėjos Kanoje trūko vyno. 29 Kai vynas buvo išgertas, jis įsakė tarnams pripildyti šešis ten buvusius puodus vandens, ir jie pripildė juos iki kraštų. išgėrė, nustebęs šiuo stebuklu. 30 Kitas žydas atsistojo ir tarė: “Mačiau Jėzų mokantį Kafarnaumo sinagogoje. o sinagogoje buvo vienas žmogus, turintis velnią. ir jis šaukė: „Paleisk mane! ką mes turime su tavimi, Jėzau iš Nazareto? Ar tu atėjai mūsų sunaikinti? Aš žinau, kad tu esi Dievo Šventasis. 31 Jėzus sudraudė jį, sakydamas: “Nutilk, nešvari dvasia, ir išeik iš žmogaus! ir tuoj jis išėjo iš jo ir nė kiek jo neįskaudino. 32 Fariziejus taip pat pasakė šiuos dalykus: Mačiau, kad iš Galilėjos ir Judėjos, jūros pakrantės ir daugybės Jordano kraštų pas Jėzų atkeliavo didžiulė minia, pas jį atėjo daug ligonių, ir jis juos visus išgydė. 33 Aš išgirdau nešvarias dvasias šaukiant ir sakant: “Tu Dievo Sūnus”. Ir Jėzus jiems griežtai įsakė, kad jie Jo neskelbtų. 34 Po to kitas žmogus, vardu Centurio, pasakė: “Aš mačiau Jėzų Kafarnaume ir meldžiau: “Viešpatie, mano tarnas guli namuose sergantis paralyžiumi”. 35 Jėzus man pasakė: “Aš ateisiu ir jį išgydysiu”. 36 Bet aš pasakiau: 'Viešpatie, aš nevertas, kad tu atsidurtum po mano stogu. bet tik sakyk žodį, ir mano tarnas pasveiks. 37 Jėzus man tarė: “Eik! ir kaip tu tikėjai, taip tau tebūnie. Ir mano tarnas nuo tos pačios valandos pasveiko. 38 Tada vienas didikas tarė: “Kafarnaume turėjau sūnų, kuris gulėjo prie mirties. ir išgirdęs, kad Jėzus atėjo į Galilėją, nuėjau ir meldžiau, kad jis nusileistų į mano namus ir išgydytų mano sūnų, nes jis buvo mirties taške. 39 Jis man pasakė: “Eik, tavo sūnus gyvas”. 40 Ir mano sūnus nuo tos valandos pasveiko. 41 Be jų, daugelis kitų žydų, tiek vyrų, tiek moterų, šaukė ir sakė: “Jis tikrai yra Dievo Sūnus, kuris tik savo žodžiu gydo visas ligas ir kuriam velniai yra visiškai pavaldūs”. 42 Kai kurie iš jų toliau sakė: „Ši jėga negali kilti tik iš Dievo. 43 Pilotas tarė žydams: “Kodėl velniai nepavaldūs jūsų gydytojams? 44 Kai kurie iš jų sakė: “Galybė paklusti velniams gali kilti tik iš Dievo”. 45 Bet kiti sakė Pilotui, kad jis prikėlė Lozorių iš numirusių, kai jis keturias dienas buvo savo kape. 46 Valdytojas, tai išgirdęs, drebėdamas klausė žydų minios: “Kokia jums nauda išlieti nekaltą kraują? 6 SKYRIUS 1 Tada Pilotas, sukvietęs Nikodemą ir penkiolika vyrų, kurie sakė, kad Jėzus gimė ne iš paleistuvystės, tarė: “Ką man daryti, nes tarp žmonių kyla panašus į sąmyšį”. 2 Jie jam atsakė: “Mes nežinome. tegul žiūri į tai, kas kelia triukšmą. 3 Tada Pilotas vėl pasišaukė minią ir jiems tarė: “Jūs žinote, kad turite paprotį, kad per Paschos šventę paleisiu jums vieną kalinį. 4 Aš turiu žinomą kalinį, žmogžudį, vadinamą Barabu, ir Jėzų, vadinamą Kristumi, kuriuose nerandu nieko, kas būtų verta mirties. Taigi, kurį iš jų turi mintis, kad turėčiau tau paleisti? 5 Visi šaukia ir sako: “Paleisk mums Barabą”. 6 Pilotas jiems klausė: “Ką man daryti su Jėzumi, kuris vadinamas Kristumi? 7 Visi atsako: “Tebūna jį nukryžiuotas”.
8 Jie vėl šaukia ir sako Pilotui: „Ar tu nesi ciesoriaus draugas, jei paleisi šį vyrą? nes jis paskelbė esąs Dievo Sūnus ir karalius. Bet ar esate linkęs, kad jis būtų karalius, o ne cezaris? 9 Pilotas, kupinas pykčio, jiems tarė: “Jūsų tauta visada maištavo, o jūs visada esate prieš tuos, kurie jums buvo naudingi? 10 Žydai atsakė: “Kas yra tie, kurie mums pasitarnavo? 11 Pilotas jiems atsakė: „Tavo Dievas, kuris išlaisvino jus iš sunkios egiptiečių vergijos ir pervedė jus per Raudonąją jūrą, tarsi ji būtų buvusi sausa žemė, ir pamaitino jus dykumoje mana bei putpelių mėsa ir atnešė vandens. iš uolos ir davė tau įstatymą iš dangaus: 12 Jūs visokeriopai erzinote jį, norėjote išlydyto veršio, pagarbinote jį, aukojote jam ir sakėte: 'Izraeli, tai tavo dievai, kurie tave išvedė iš Egipto žemės. 13 Dėl to tavo Dievas buvo linkęs tave sunaikinti. bet Mozė užtarė tave, ir tavo Dievas jį išklausė ir atleido tavo kaltę. 14 Po to jūs supykote ir norėjote nužudyti savo pranašus Mozę ir Aaroną, kai jie pabėgo į palapinę, ir jūs nuolat murmėjote prieš Dievą ir jo pranašus. 15 Ir pakilęs iš savo teismo krėslo, jis būtų išėjęs. Bet visi žydai šaukė: “Mes pripažįstame, kad karalius yra Cezaris, o ne Jėzus”. 16 kadangi šiam asmeniui vos gimus, atėjo išminčiai ir aukojo jam dovanų; Erodas, tai išgirdęs, labai sunerimo ir norėjo jį nužudyti. 17 Tai sužinojęs, jo tėvas su juo ir jo motina Marija pabėgo į Egiptą. Erodas, išgirdęs, kad jis gimė, būtų jį nužudęs. ir dėl to išsiuntė išžudyti visus vaikus nuo dvejų metų ir jaunesnius Betliejuje ir visose jo apylinkėse. 18 Išgirdęs šį pasakojimą, Pilotas išsigando. ir įsakęs tylėti tarp triukšmaujančių žmonių, jis tarė Jėzui: “Taigi tu esi karalius? 19 Visi žydai atsakė Pilotui: „Jį Erodas norėjo nužudyti“. 20 Tada Pilotas, paėmęs vandens, nusiplovė rankas žmonių akivaizdoje ir tarė: “Aš nekaltas dėl šio teisiojo kraujo. žiūrėk tu į tai. 21 Žydai atsakė: “Jo kraujas ant mūsų ir mūsų vaikų”. 22 Tada Pilotas įsakė atvesti Jėzų pas save ir tarė jam tokiais žodžiais: 23 Tavo tauta įsakė tau tapti karaliumi. todėl aš, Pilotas, skiriu tave plakti pagal buvusių valdytojų įstatymus; ir kad tu pirmiausia būsi surištas, o paskui pakartas ant kryžiaus toje vietoje, kur dabar esi kalinys; ir du nusikaltėliai su tavimi, kurių vardai Dimas ir Gestas. 7 SKYRIUS 1 Tada Jėzus išėjo iš salės ir du vagys su juo. 2 Atvykę į vietą, kuri vadinama Golgota, jie nuplėšė jį nuo drabužių, apjuosė lininiu audeklu, uždėjo jam ant galvos erškėčių vainiką ir į ranką įkišo nendrę. 3 Panašiai jie pasielgė su dviem vagis, kurie buvo nukryžiuoti kartu su juo: Dimas iš dešinės ir Gestas iš kairės. 4 Bet Jėzus tarė: „Mano Tėve, atleisk jiems! Nes jie nežino, ką daro. 5 Jie padalijo jo drabužius ir metė burtą ant jo apdarų. 6 Tuo tarpu žmonės stovėjo šalia, o aukštieji kunigai ir žydų vyresnieji tyčiojosi iš jo, sakydami: “Jis išgelbėjo kitus, tegul dabar gelbsti save, jei gali”. jei jis yra Dievo sūnus, tegul dabar nusileidžia nuo kryžiaus. 7 Kareiviai taip pat tyčiojosi iš jo ir, paėmę acto bei tulžies, aukojo jį atsigerti ir sakė: “Jei esi žydų karalius, išsigelbėk”. 8 Tada Longinas, vienas kareivis, paėmęs ietį, perdūrė jam šoną, ir tuoj pasipylė kraujas ir vanduo. 9 Ir Pilotas ant kryžiaus užrašė titulą hebrajiškomis, lotyniškomis ir graikiškomis raidėmis, t. Tai yra žydų karalius. 10 Bet vienas iš dviejų vagių, kurie buvo nukryžiuoti kartu su Jėzumi, vardu Gestas, tarė Jėzui: “Jei tu esi Kristus, išgelbėk save ir mus”. 11 Bet vagis, nukryžiuotas ant dešinės rankos, vardu Dimas, sudraudė jį ir tarė: “Ar tu nebijai Dievo, kas pasmerktas šiai
bausmei? Mes iš tikrųjų teisingai ir teisingai priimame savo veiksmų naudą; Bet ką blogo padarė šis Jėzus? 12 Po šio dejavimo jis tarė Jėzui: Viešpatie, atsimink mane, kai ateisi į savo karalystę. 13 Jėzus jam atsakė: “Iš tiesų sakau tau, kad šiandien būsi su manimi rojuje”. 8 SKYRIUS 1 Buvo maždaug šešta valanda, ir tamsa buvo visoje žemėje iki devintos valandos. 2 Saulei užtemstant, šventyklos uždanga plyšo nuo viršaus iki apačios; ir uolos suskilo, kapai atsivėrė, ir iškilo daug miegančių šventųjų kūnų. 3 Ir apie devintą valandą Jėzus sušuko garsiu balsu, sakydamas: Hely, Hely, lama zabacthani? Kas išaiškinta: „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai? 4 Po šių dalykų Jėzus tarė: “Tėve, į Tavo rankas atiduodu savo dvasią. ir tai pasakęs, atidavė vaiduoklį. 5 Bet šimtininkas, pamatęs, kad taip šaukdamas Jėzus atidavė dvasią, šlovino Dievą ir tarė: “Tikrai tai buvo teisus žmogus”. 6 Visi žmonės, kurie stovėjo šalia, labai sunerimo pamatę. ir apmąstydami tai, kas įvyko, trenkė jiems į krūtis ir grįžo į Jeruzalės miestą. 7 Šimtininkas nuėjo pas valdytoją ir papasakojo jam viską, kas buvo. 8 Išgirdęs visa tai, jis labai nuliūdo. 9 Sukvietęs žydus, tarė jiems: “Ar matėte saulės užtemimo stebuklą ir kitus dalykus, kurie įvyko Jėzui mirus? 10 Tai išgirdę, žydai atsakė valdytojui: “Saulės užtemimas įvyko pagal įprastą paprotį”. 11 Bet visi, kurie buvo Kristaus pažįstami, stovėjo atokiau, kaip ir moterys, kurios sekė Jėzų iš Galilėjos, ir visa tai stebėjo. 12 Ir štai vienas vyras iš Arimatėjos, vardu Juozapas, kuris taip pat buvo Jėzaus mokinys, bet ne atvirai, bijodamas žydų, atėjo pas valdytoją ir maldavo valdytoją, kad šis leistų jam atimti Jėzaus kūnas nuo kryžiaus. 13 Valdytojas leido jam leisti. 14 Atėjo Nikodemas, atsinešęs apie šimtą svarų sveriančio miros ir alavijo mišinio. ir su ašaromis nuėmė Jėzų nuo kryžiaus ir surišo lininiais audiniais su kvepalais pagal paprotį laidoti tarp žydų, 15 Paguldė jį į naują kapą, kurį Juozapas pastatė ir iškirto iš uolos, į kurią niekas nebuvo pasodintas. ir jie rideno didelį akmenį prie kapo durų. 9 SKYRIUS 1 Neteisieji žydai, išgirdę, kad Juozapas maldavo ir palaidojo Jėzaus kūną, ieškojo Nikodemo. ir tuos penkiolika vyrų, kurie paliudijo Valdovui, kad Jėzus gimė ne iš paleistuvystės, ir kitų gerų žmonių, kurie jam rodė gerus veiksmus. 2 Kai jie visi pasislėpė bijodami žydų, vienas Nikodemas jiems apsireiškė ir tarė: “Kaip tokie asmenys gali įeiti į sinagogą? 3 Žydai jam atsakė: “Kaip tu drįsi įeiti į sinagogą, kuris buvo Kristaus sąjungininkas? Tegul tavo dalis būna kartu su juo kitame pasaulyje. 4 Nikodemas atsakė: Amen! Tebūnie taip, kad aš turėčiau savo dalį su juo jo karalystėje. 5 Panašiai Juozapas, atėjęs pas žydus, tarė jiems: Kodėl pykstate ant manęs, kad trokštu Jėzaus Piloto kūno? Štai aš padėjau jį į savo kapą, suvyniojau į švarią drobę ir įdėjau akmenį prie kapo durų. 6 Aš pasielgiau teisingai su juo. Bet jūs pasielgėte neteisingai sugąsdindami tą teisųjį, nukryžiuodami jį, duodami jam gerti acto, vainikuodami jį spygliais, plėšydami jo kūną botagais ir melsdami jums už jo kraujo kaltę. 7 Tai išgirdę žydai buvo sunerimę ir sunerimę. Jie suėmė Juozapą ir įsakė jį suimti prieš šabą ir ten laikyti iki šabo pabaigos.
8 Jie tarė jam: “Išpažink! nes šiuo metu neleistina tau daryti jokios žalos, kol neateis pirmoji savaitės diena. Bet mes žinome, kad nebūsi laikomas vertu palaidoti; bet mes atiduosime tavo kūną padangių paukščiams ir žemės žvėrims. 9 Juozapas atsakė: “Ši kalba yra kaip išdidaus Galijoto kalba, kuris priekaištavo gyvajam Dievui, kalbėdamas prieš Dovydą. Bet jūs Rašto žinovai ir gydytojai žinote, kad Dievas per pranašą sako: „Mano kerštas, ir aš jums atlyginsiu už 1 blogį, lygią už tai, kuo jūs man grasinote“. 10 Dievas, kurį pakabinei ant kryžiaus, gali išgelbėti mane iš tavo rankų. Visas tavo nedorumas grįš ant tavęs. 11 Nes gubernatorius, nusiplovęs rankas, tarė: “Aš esu švarus nuo šio teisiojo kraujo”. Bet jūs atsakėte ir šaukėte: “Jo kraujas ant mūsų ir mūsų vaikų”. Kaip sakėte, pražūkite amžiams. 12 Žydų vyresnieji, išgirdę šiuos žodžius, labai supyko. Sugriebę Juozapą, įdėjo į kambarį, kuriame nebuvo lango. jie užrakino duris ir užspaudė spyną. 13 Anas ir Kajafas pastatė sargybą ir tarėsi su kunigais bei levitais, kad visi susitiktų po šabo, ir sumanė, kokia mirtimi nubausti Juozapą. 14 Tai padarę, valdovai Anas ir Kajafas įsakė išvesti Juozapą. 10 SKYRIUS 1 Tai išgirdę, visi susirinkę susižavėjo ir apstulbo, nes rado tą patį antspaudą ant kambario spynos ir negalėjo rasti Juozapo. 2 Tada Anas ir Kajafas išėjo ir, kai visi žavėjosi Juozapo išvykimu, vienas iš karių, saugojusių Jėzaus kapą, kalbėjo susirinkime. 3 Jiems besaugant Jėzaus kapą, įvyko žemės drebėjimas. ir mes matėme, kaip Dievo angelas nuritino kapo akmenį ir atsisėdo ant jo. 4 Jo veidas buvo kaip žaibas, o drabužis kaip sniegas. ir iš baimės tapome kaip mirusieji. 5 Išgirdome angelą sakant moterims prie Jėzaus kapo: “Nebijokite! Aš žinau, kad jūs ieškote Jėzaus, kuris buvo nukryžiuotas. jis prisikėlė, kaip išpranašavo. 6 Ateikite ir pamatykite vietą, kur jis buvo paguldytas; ir tuoj pat eikite ir praneškite jo mokiniams, kad jis prisikėlė iš numirusių ir pirma jūsų keliaus į Galilėją. Ten pamatysite jį, kaip jis jums pasakė. 7 Tada žydai sušaukė visus karius, kurie saugojo Jėzaus kapą, ir klausė: “Kas tos moterys, kurioms kalbėjo angelas? Kodėl jūs jų nepaėmėte? 8 Kareiviai atsakė: “Mes nežinome, kas tos moterys. be to, per baimę tapome mirusiais asmenimis, o kaip galėtume paimti tas moteris? 9 Žydai jiems atsakė: “Kaip gyvas Viešpats, mes jumis netikime. 10 Kareiviai atsakė žydams: “Kai jūs matėte ir girdėjote Jėzų darantį tiek daug stebuklų, bet netikėjote juo, kaip mumis tikėti? Jūs gerai pasakėte: kaip Viešpats gyvas, nes Viešpats tikrai gyvas. 11 Mes girdėjome, kad jūs uždarėte Juozapą, palaidojusį Jėzaus kūną, kambaryje, po užantspauduotu užraktu. Kai atidarėte, jo ten neradote. 12 Ar jūs pagimdysite Juozapą, kurį sergėjote kambaryje, o mes pagimdysime Jėzų, kurį saugojome kape. 13 Žydai atsakė: “Mes pagimdysime Juozapą, o jūs – Jėzų”. Bet Juozapas yra savo mieste Arimatėje. 14 Kareiviai atsakė: „Jei Juozapas Arimatėjoje, o Jėzus – Galilėjoje, mes girdėjome, kaip angelas praneša moterims. 15 Žydai, tai išgirdę, išsigando ir kalbėjo tarpusavyje: “Jeigu tai išaiškės į viešumą, kiekvienas kūnas įtikės Jėzų”. 16 Tada jie surinko didelę pinigų sumą ir atidavė kareiviams, sakydami: “Pasakyk žmonėms, kad Jėzaus mokiniai atėjo naktį, kai jūs miegojote, ir pavogė Jėzaus kūną? ir jei valdytojas Pilotas apie tai išgirs, mes jį patenkinsime ir jus apginsime. 17 Kareiviai paėmė pinigus ir pasakė, kaip jiems liepė žydai. ir jų pranešimas pasklido užsienyje tarp žmonių. 18 Bet vienas kunigas Finesas, Ada mokyklos mokytojas ir levitas, vardu Agėjas, jie trys atvyko iš Galilėjos į Jeruzalę ir
pranešė aukštiesiems kunigams bei visiems, kurie buvo sinagogose, sakydami: 19 Mes matėme Jėzų, kurį jūs nukryžiavote, kalbantį su vienuolika savo mokinių, sėdintį tarp jų Alyvų kalne ir sakantį: 20 Eik į visą pasaulį, skelbk Evangeliją visoms tautoms, krikštydamas jas vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. ir kiekvienas, kuris įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas. 21 Kai jis tai pasakė savo mokiniams, pamatėme jį kylantį į dangų. 22 Tai išgirdę aukštieji kunigai, vyresnieji ir levitai, jie tarė šiems trims vyrams: „Duokite šlovę Izraelio Dievui ir išpažinkite jam, ar tai tiesa, ką sakote matę ir girdėję. . 23 Jie atsakė: “Kaip gyvas mūsų tėvų Viešpats, Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas, kaip girdėjome Jėzų kalbantį su savo mokiniais ir kaip matėme jį kylantį į dangų. , todėl mes jums pasakėme tiesą. 24 Trys toliau esantys vyrai atsakė: “Jei mums nepriklausytų žodžiai, kuriuos girdėjome Jėzų kalbant ir matėme jį kylantį į dangų, būtume kalti dėl nuodėmės”. 25 Tada aukštieji kunigai tuoj pat atsistojo ir, laikydami rankose Įstatymo knygą, užkalbino šiuos vyrus, sakydami: “Daugiau nebeskelbsite to, ką kalbėjote apie Jėzų”. 26 Ir jie davė jiems didelę pinigų sumą ir kartu su jais pasiuntė kitus žmones, kurie nuvežtų juos į savo šalį, kad jie jokiu būdu nepasiliktų Jeruzalėje. 27 Tada žydai susirinko ir, išreiškę didžiausią apgailėtiną susirūpinimą, klausė: “Kas čia per nepaprastas įvykis, įvykęs Jeruzalėje? 28 Bet Anas ir Kajafas guodė juos sakydami: “Kodėl turėtume tikėti kareiviais, kurie saugojo Jėzaus kapą, sakydami, kad angelas nuritino akmenį nuo kapo durų? 29 Galbūt jo paties mokiniai jiems tai pasakė ir davė pinigų, kad jie taip pasakytų, o patys paėmė Jėzaus kūną. 30 Be to, atsižvelkite į tai, kad svetimšaliams nereikia duoti nuopelnų, nes jie taip pat paėmė daug mūsų ir paskelbė mums pagal nurodymus, kuriuos jiems davėme. Jie turi būti ištikimi mums arba Jėzaus mokiniams. 11 SKYRIUS 1 Tada Nikodemas atsistojo ir tarė: “Teisingai sakote, Izraelio sūnūs, girdėjote, ką tie trys vyrai prisiekė Dievo įstatymu, sakydami: 'Mes matėme Jėzų kalbantį su savo mokiniais ant Alyvų kalno ir pamatėme. jis kyla į dangų. 2 Raštas mus moko, kad palaimintasis pranašas Elijas buvo paimtas į dangų. Pranašų sūnūs paklausė Eliziejų: “Kur yra mūsų tėvas Elijas? Jis pasakė jiems, kad yra paimtas į dangų. 3 Pranašų sūnūs jam atsakė: “Gal dvasia nunešė jį į vieną iš Izraelio kalnų, galbūt ten jį rasime”. Jie maldavo Eliziejų, ir jis vaikščiojo su jais tris dienas, bet jie jo nerado. 4 O dabar klausykite manęs, Izraelio sūnūs, ir siųskime vyrus į Izraelio kalnus, kad dvasia nenuneštų Jėzaus ir galbūt ten jį rasime ir nepasisotinsime. 5 Nikodemo patarimas patiko visai tautai. Jie išsiuntė vyrus, kurie ieškojo Jėzaus, bet jo nerado. Jie grįžę sakė: “Mes važiavome visur, bet Jėzaus neradome, bet radome Juozapą jo mieste Arimatėje”. 6 Valdovai ir visa tauta, tai išgirdę, apsidžiaugė ir šlovino Izraelio Dievą, nes buvo rastas Juozapas, kurio jie buvo uždarę į kambarį ir nerado. 7 Kai jie subūrė didelę susirinkimą, aukštieji kunigai klausė: “Kokiu būdu atvessime Juozapą pasikalbėti su juo? 8 Paėmę popieriaus lapą, jie parašė jam: “Ramybė tau ir visai tavo šeimai”. Žinome, kad nusižengėme Dievui ir tau. Džiaukitės galėdami aplankyti mus, savo tėvus, nes buvome labai nustebinti jūsų pabėgimu iš kalėjimo. 9 Mes žinome, kad tai buvo piktavališkas patarimas prieš tave ir kad Viešpats tavimi rūpinosi, o pats Viešpats išgelbėjo tave nuo mūsų planų. Ramybė tau, Juozapai, kuris esi garbingas tarp visų žmonių.
10 Jie išsirinko septynis Juozapo draugus ir jiems pasakė: “Kai ateisite pas Juozapą, ramiai pasveikinkite jį ir duok jam šį laišką”. 11 Taigi vyrai, atėję pas Juozapą, ramiai jį pasveikino ir įteikė laišką. 12 Juozapas jį perskaitęs tarė: “Tebūna palaimintas Viešpats Dievas, kuris išgelbėjo mane iš izraelitų, kad jie negalėjo pralieti mano kraujo”. Palaimintas Dievas, kuris saugojo mane po tavo sparnais. 13 Juozapas juos pabučiavo ir nusivedė į savo namus. Rytojaus dieną Juozapas atsisėdo ant asilo ir kartu su jais išvyko į Jeruzalę. 14 Tai išgirdę, visi žydai išėjo jo pasitikti ir šaukė: “Ramybė tau, tėve Juozapai”. 15 Į jį jis atsakė: Viešpaties sėkmė terūpi visiems žmonėms. 16 Visi jį pabučiavo. ir Nikodemas nusivedė jį į savo namus, paruošęs didelę pramogą. 17 Bet rytojaus dieną, kai buvo pasiruošimo diena, Anas, Kajafas ir Nikodemas tarė Juozapui: “Išpažink Izraelio Dievą ir atsakyk mums į visus klausimus, kuriuos mes tau užduosime”. 18 Mes buvome labai sunerimę, kad palaidojai Jėzaus kūną. ir kad' kai uždarėme tave į kambarį, negalėjome tavęs rasti; ir mes bijome nuo to laiko, kol tu pasirodai tarp mūsų. Taigi papasakokite mums Dievo akivaizdoje, kas atsitiko. 19 Juozapas atsiliepė ir tarė: “Jūs mane įkalinote ruošimo dieną iki ryto”. 20 Bet kai aš meldžiausi vidury nakties, namai buvo apsupti keturių angelų. Aš pamačiau Jėzų kaip saulės spindesį ir iš baimės nukritau ant žemės. 21 Bet Jėzus, paėmęs mane už rankos, pakėlė mane nuo žemės, ir tada ant manęs buvo apšlakstyta rasa. Bet jis, šluostydamas man veidą, pabučiavo mane ir tarė: “Nebijok, Juozapai! pažiūrėk į mane, nes tai aš. 22 Tada aš pažiūrėjau į jį ir tariau: Raboni Elijas! Jis man atsakė: Aš ne Elijas, bet Jėzus iš Nazareto, kurio kūną palaidojai. 23 Aš jam tariau: parodyk man kapą, kuriame tave paguldžiau. 24 Tada Jėzus, paėmęs mane už rankos, nuvedė į vietą, kur jį padėjau, ir parodė lininius drabužius bei servetėlę, kurią uždėjau jam ant galvos. Tada aš supratau, kad tai Jėzus, ir pagarbinau jį bei tariau: “Tebūna palaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu”. 25 Jėzus vėl paėmė mane už rankos, nuvedė į Arimatėją į mano namus ir tarė: “Ramybė tau! bet neišeik iš savo namų iki keturiasdešimtos dienos. bet aš turiu eiti pas savo mokinius. 12 SKYRIUS 1 Išgirdę visa tai, aukštieji kunigai apstulbo ir parpuolė veidais ant žemės kaip mirę žmonės ir šaukdami vieni kitiems klausė: “Koks tas nepaprastas ženklas, įvykęs Jeruzalėje? Mes žinome Jėzaus tėvą ir motiną. 2 Vienas levitas tarė: “Aš pažįstu daug jo giminaičių, religingų, kurie šventykloje su maldomis atnašauja aukas ir deginamąsias aukas Izraelio Dievui. 3 Kai vyriausiasis kunigas Simeonas paėmė jį ant rankų. Jis tarė jam: 'Viešpatie, dabar leisk savo tarnui ramiai išeiti pagal tavo žodį. nes mano akys matė tavo išgelbėjimą, kurį tu paruošei visų tautų akivaizdoje: šviesą pagonims apšviesti ir tavo tautos Izraelio šlovę. 4 Simeonas lygiai taip pat palaimino Jėzaus motiną Mariją ir tarė jai: “Aš sakau tau apie tą kūdikį. Jis skirtas daugelio nuopuoliui ir prisikėlimui ir ženklui, kuriam bus kalbama prieš. 5 Taip, kardas pervers ir tavo sielą, ir bus atskleistos daugelio širdžių mintys. 6 Tada visi žydai sakė: “Siųskime pas tuos tris vyrus, kurie sakė matę jį kalbantį su savo mokiniais Alyvų kalne”. 7 Po to jie paklausė, ką jie matė. kuris atsakė vienu balsu: Izraelio Dievo akivaizdoje mes patvirtiname, kad aiškiai matėme Jėzų kalbantį su savo mokiniais Alyvų kalne ir kylantį į dangų. 8 Tada Anas ir Kajafas sunešė juos į atskiras vietas ir apžiūrėjo atskirai. kurie vienbalsiai išpažino tiesą ir pasakė: matė Jėzų. 9 Tada Anas ir Kajafas pasakė: "Mūsų įstatymas sako: "Dviejų ar trijų liudytojų žodžiais, kiekvienas žodis bus patvirtintas".
10 Bet ką mes pasakėme? Palaimintasis Henochas patiko Dievui ir buvo išverstas Dievo žodžiu; ir žinomos palaimintojo Mozės palaidojimo vieta. 11 Bet Jėzus buvo atiduotas Pilotui, nuplaktas, vainikuotas erškėčiais, nuspjautas, perdurtas ietimi, nukryžiuotas, mirė ant kryžiaus ir buvo palaidotas, o jo kūnas garbingasis Juozapas palaidotas naujame kape, ir jis liudija, kad matė jį gyvą. 12 Be to, šie vyrai paskelbė, kad matė jį kalbantį su savo mokiniais Alyvų kalne ir kylantį į dangų. 13 Tada Juozapas atsikėlė. tarė Anui ir Kajafui: „Galite būti labai nustebinti, kad jums buvo pranešta, kad Jėzus gyvas ir pakilo į dangų. 14 Tikrai nuostabu, kad jis ne tik pats prisikelia iš numirusių, bet ir prikelia iš kapų kitus, kuriuos daugelis matė Jeruzalėje. 15 O dabar šiek tiek išgirskite: Mes visi pažinojome palaimintąjį Simeoną, vyriausiąjį kunigą, kuris šventykloje paėmė Jėzų, kai kūdikis buvo ant rankų. 16 Tas pats Simeonas turėjo du savo sūnus, ir mes visi dalyvavome jų mirtyje ir laidotuvėse. 17 Taigi eikite ir apžiūrėkite jų kapus, nes jie yra atviri ir jie prisikėlė. Ir štai jie yra Arimatėjos mieste ir kartu leidžia laiką pamaldumo pareigose. 18 Kai kurie iš tiesų girdėjo jų balsus melsdamiesi, bet su niekuo nesikalbės, o tylūs kaip mirusieji. 19 Bet ateikite, eikime pas juos ir elkitės su jais su visa derama pagarba ir atsargiai. Ir jei galėsime juos priversti prisiekti, galbūt jie mums pasakys kai kurias savo prisikėlimo paslaptis. 20 Tai išgirdę, žydai labai apsidžiaugė. 21 Tada Anas ir Kajafas, Nikodemas, Juozapas ir Gamalielis nuėjo į Arimatėją, bet nerado jų savo kapuose. bet vaikščiodami po miestą jie surišo juos ant kelių pamaldumo metu: 22 Tada, sveikindami juos su visa pagarba ir pagarba Dievui, nuvedė į Jeruzalės sinagogą ir, uždarę vartus, paėmė Viešpaties įstatymo knygą, 23 Įdėję jį į rankas, prisiekė Dievu Adonajumi ir Izraelio Dievu, kurie kalbėjo mūsų tėvams pagal įstatymą ir pranašus, sakydami: 'Jei tikite tuo, kuris jus prikėlė iš numirusių, yra Jėzus, pasakykite mus, ką matėte ir kaip buvote prikelti iš numirusių. 24 Abu Simeono sūnūs Charinas ir Lentijus, tai išgirdę, drebėjo, sutriko ir aimanavo. ir tuo pat metu žiūrėdami į dangų, pirštais ant liežuvio padarė kryžiaus ženklą. 25 Tuoj pat jie prabilo ir tarė: “Duokite kiekvienam iš mūsų po popierių, ir mes jums surašysime viską, ką matėme”. Kiekvienas susėdo ir rašė: 13 SKYRIUS 1 Viešpatie Jėzau ir Tėve, kuris esi Dievas, mirusiųjų prisikėlimas ir gyvenimas, duok mums skelbti tavo kryžiaus paslaptis, kurias matėme po mirties. nes esame prisiekę Tavo vardu. 2 Tu uždraudei savo tarnams skelbti slaptus dalykus, kuriuos tavo dieviška galia padarė pragare. 3 Kai mes su savo tėvais buvome patalpinti į pragaro gelmę, tamsos tamsoje, staiga pasirodė saulės spalva kaip auksas ir ryški purpurinė šviesa, apšviečianti vietą. 4 Tuo metu Adomas, visos žmonijos tėvas su visais patriarchais ir pranašais, džiaugėsi ir pasakė: „Toji šviesa yra amžinosios šviesos kūrėja, kuri pažadėjo mus paversti amžinąja šviesa“. 5 Tada pranašas Izaijas sušuko ir tarė: “Tai yra Tėvo ir Dievo Sūnaus šviesa, pagal mano pranašystę, kai buvau gyvas žemėje”. 6 Zabulono žemė ir Neftalimo žemė anapus Jordano, tauta, vaikščiojusi tamsoje, išvydo didelę šviesą. ir tiems, kurie gyveno mirties šešėlio srityje, kyla šviesa. Ir dabar jis atėjo ir apšvietė mus, kurie sėdėjome mirtyje. 7 Mums visiems besidžiaugiant šviesa, kuri mus apšvietė, mūsų tėvas Simeonas atėjo tarp mūsų ir, sveikindamas visą būrį, tarė: „Šlovinkite Viešpatį Jėzų Kristų, Dievo Sūnų! 8 Jį paėmiau ant rankų, kai kūdikis šventykloje, Šventosios Dvasios sujaudintas, jam tariau ir pripažinau: 1 Dabar mano akys
matė tavo išgelbėjimą, kurį tu paruošei visų žmonių akivaizdoje. , šviesa apšviesti pagonis ir tavo tautos Izraelio šlovę. 9 Visi šventieji, buvę pragaro gelmėje, tai išgirdę, dar labiau apsidžiaugė. 10 Po to išlindo toks kaip mažas atsiskyrėlis, ir visi klausė: kas tu esi? 11 Į jį jis atsakė: „Aš esu šaukiančiojo dykumoje balsas, Jono Krikštytojo ir Aukščiausiojo pranašo, kuris ėjo prieš jo atėjimą, kad paruoštų jam kelią, kad duotų savo tautai išganymo pažinimą. nuodėmių atleidimas. 12 Ir aš Jonas, kai pamačiau Jėzų ateinantį pas mane, Šventosios Dvasios sujaudintą, tariau: Štai Dievo Avinėlis, štai Tas, kuris naikina pasaulio nuodėmes. 13 Aš pakrikštijau jį Jordano upėje ir pamačiau Šventąją Dvasią, nusileidžiančią ant jo balandio pavidalu, ir išgirdau balsą iš dangaus, sakantį: “Tai yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi”. 14 Ir dabar, eidamas pirma jo, nuėjau čia, kad supažindinčiau jus su tuo, kad Dievo Sūnus mus aplankys ir kaip pavasaris iš aukštybių ateis pas mus, esančius tamsoje ir mirties šešėlis. 14 SKYRIUS 1 Bet kai pirmasis vyras, mūsų tėvas Adomas, išgirdo tai, kad Jėzus buvo pakrikštytas Jordane, jis pašaukė savo sūnų Setą ir tarė: 2 Paskelbk savo sūnums, patriarchams ir pranašams, visa tai, ką girdėjai iš arkangelo Mykolo, kai siunčiau tave prie rojaus vartų, kad prašytum Dievo, kad jis pateptų mano galvą, kai sirgsiu. 3 Tada Setas, priėjęs prie patriarchų ir pranašų, tarė: Aš, Setas, kai meldžiausi Dievui prie rojaus vartų, pamačiau Viešpaties angelą. Man pasirodė Mykolas, sakydamas: Aš esu Viešpaties siųstas pas tave. ; Esu paskirtas vadovauti žmonių kūnams. 4 Sakau tau Setai: nesiverkdamas melskitės Dievo ir neprašykite jo gailestingumo medžio aliejaus, kuriuo pateptumėte savo tėvą Adomą dėl galvos skausmo. 5 Nes tu negali jo gauti iki paskutinės dienos ir laikų, būtent, kol praeis penki tūkstančiai penki šimtai metų. 6 Tada Kristus, gailestingiausias Dievo Sūnus, ateis į žemę prikelti Adomo žmogaus kūno ir tuo pat metu prikelti mirusiųjų kūnus, o atėjęs bus pakrikštytas Jordane. 7 Tada savo gailestingumo aliejumi jis pateps visus, kurie jį tiki. ir jo gailestingumo aliejus išliks ateities kartoms, tiems, kurie gims iš vandens ir Šventosios Dvasios amžinajam gyvenimui. 8 Ir kai tuo metu gailestingiausias Dievo Sūnus Kristus Jėzus nužengs į žemę, jis įves mūsų tėvą Adomą į rojų, prie gailestingumo medžio. 9 Išgirdę visa tai iš Seto, visi patriarchai ir pranašai dar labiau apsidžiaugė. 15 SKYRIUS 1 Kai visi šventieji džiaugėsi, štai Šėtonas, mirties kunigaikštis ir vadas, tarė pragaro kunigaikščiui: 2 Pasiruoškite priimti patį Jėzų iš Nazareto, kuris gyrėsi esąs Dievo Sūnus, tačiau bijojo mirties ir sakė: „Mano siela liūdna iki mirties“. 3 Be to, jis daug sužeidė mane ir daugelį kitų; Tuos, kuriuos padariau aklus ir luošus, ir tuos, kuriuos kankinau kelių velnių, Jis išgydė savo žodžiu. Taip, ir tuos, kuriuos tau atnešiau mirusius, jis jėga atims iš tavęs. 4 Į tai pragaro kunigaikštis atsakė šėtonui: „Kas yra tas galingas kunigaikštis ir vis dėlto žmogus, kuris bijo mirties? 5 Mano valdžiai pavaldūs visi žemės galiūnai, kuriuos pavaldei savo jėga. 6 Bet jei jis toks galingas savo žmogiškąja prigimtimi, aš tau tvirtinu, kad jis yra visagalis savo dieviška prigimtimi ir joks žmogus negali atsispirti jo galiai. 7 Sakydamas, kad bijo mirties, jis sumanė įvilioti tave į spąstus, ir tai bus nelaiminga per amžius.
8 Šėtonas atsiliepė ir tarė pragaro kunigaikščiui: “Kodėl tu abejojai ir bijojai priimti Jėzų iš Nazareto, tavo ir mano priešo? 9 Aš gundžiau jį ir kursčiau savo senbuvius žydus uolumu ir pykčiu prieš jį? 10 Aš pagaląsčiau ietį už jo kančias. Aš sumaišiau tulžį su actu ir įsakiau jam gerti. Aš paruošiau kryžių, kad jį nukryžiuotų, ir nagus perverčiau per Ibis rankas ir kojas; Ir dabar jo mirtis arti. Aš jį čia atvesiu, pavaldų tau ir man. 11 Tada pragaro kunigaikštis atsiliepė: “Tu ką tik man sakei, kad jis jėga atėmė iš manęs mirusiuosius”. 12 Tie, kurie buvo laikomi čia, kol vėl gyvens žemėje, buvo iš čia išvežti ne jų pačių jėgomis, o maldomis Dievui, ir jų visagalis Dievas atėmė juos iš manęs. 13 Kas yra tas Jėzus iš Nazareto, kuris savo žodžiu atėmė iš manęs mirusiuosius be maldos Dievui? 14 Galbūt tai yra tas pats, kuris atėmė iš manęs Lozorių, po keturių dienų mirusio, ir smirdėjo, ir supuvo, ir kurį aš turėjau kaip mirusį žmogų, tačiau jis savo jėga jį atgaivino. . 15 Šėtonas atsakė pragaro kunigaikščiui: „Tai tas pats asmuo, Jėzus iš Nazareto“. 16 Pragaro kunigaikštis, tai išgirdęs, jam tarė: “Prisaikdinu tave dėl galių, kurios priklauso tau ir man, neatvesk jo pas mane”. 17 Kai išgirdau apie jo žodžio galią, aš drebėjau iš baimės ir visa mano bedieviška draugija tuo pat metu buvo sutrikusi. 18 Mes negalėjome sulaikyti Lozoriaus, bet jis nusipurtė ir su visais piktumo ženklais tuojau pasitraukė nuo mūsų. o pati žemė, kurioje buvo apgyvendintas negyvas Lozoriaus kūnas, netrukus jį pavertė gyvu. 19 Ir dabar aš žinau, kad jis yra visagalis Dievas, galintis atlikti tokius dalykus, kuris yra galingas savo valdžia ir galingas savo žmogiškąja prigimtimi, kuris yra žmonijos Gelbėtojas. 20 Todėl neveskite to žmogaus čia, nes jis išlaisvins visus tuos, kuriuos laikau kalėjime netikėjime ir surištus jų nuodėmių pančiais, ir nuves juos į amžinąjį gyvenimą. 16 SKYRIUS 1 Kai šėtonas ir pragaro kunigaikštis taip tarpusavyje kalbėjosi, staiga pasigirdo griaustinio ir vėjų šėlsmo balsas, sakydamas: 'Pakelkite savo vartus, kunigaikščiai! Amžinieji vartai, pakilkite, ir šlovės karalius įeis. 2 Tai išgirdęs, pragaro kunigaikštis tarė šėtonui: „Pasitrauk nuo manęs ir išeik iš mano buveinių! jei esi galingas karys, kovok su šlovės karaliumi. Bet ką tu su juo turi bendro? 3 Jis išvarė jį iš savo buveinių. 4 Kunigaikštis tarė savo bedieviams valdininkams: “Uždarykite varinius žiaurumo vartus, pasninkaukite geležiniais strypais ir drąsiai kovokite, kad nepatektume į nelaisvę”. 5 Bet visa šventųjų grupė, tai išgirdusi, garsiu pykčio balsu prabilo pragaro kunigaikščiui: 6 Atidaryk savo vartus, kad įeitų šlovės karalius. 7 Ir dieviškasis pranašas Dovydas sušuko: “Argi aš, būdamas žemėje, tikrai pranašavau ir nesakiau: 'O, kad žmonės šlovintų Viešpatį už Jo gerumą ir Jo nuostabius darbus žmonių vaikams. 8 Jis sulaužė varinius vartus ir supjaustė geležinius strypus. Jis paėmė juos už jų neteisybę ir dėl jų neteisumo jie kenčia. 9 Po šito kitas pranašas, šventasis Izaijas, taip pat kalbėjo visiems šventiesiems, argi aš teisingai jums pranašavau, kai buvau gyvas žemėje? 10 Mirusieji gyvens ir prisikels, kurie yra savo kapuose, ir džiaugsis tie, kurie yra žemėje. nes Viešpaties rasa juos išgelbės. 11 Kitoje vietoje aš paklausiau: 'Mirti, kur tavo pergalė? O mirte, kur tavo įgėlimas? 12 Išgirdę tai, ką kalbėjo Izaijas, visi šventieji tarė pragaro kunigaikščiui: 'Atverk savo vartus ir nusiimk savo geležines grotas! nes dabar būsi surištas ir neturi galios. 13 Tada pasigirdo stiprus balsas, lyg griaustinis, sakydamas: 'Pakelkite vartus, kunigaikščiai! ir būkite pakelti, pragaro vartai, ir šlovės karalius įeis į vidų.
14 Pragaro kunigaikštis, išgirdęs tą patį balsą, kartojo ir sušuko tarsi nieko nežinodamas: „Kas tas šlovės karalius? 15 Dovydas atsakė pragaro kunigaikščiui: “Suprantu to balso žodžius, nes ištariau juos jo dvasia”. Ir dabar, kaip jau sakiau aukščiau, sakau tau: Viešpats stiprus ir galingas, Viešpats galingas mūšyje: Jis yra šlovės Karalius, jis yra Viešpats danguje ir žemėje. 16 Jis pažvelgė žemyn, kad išgirstų kalinių dejones ir paleistų pasmerktuosius mirti. 17 O dabar, nešvarus ir dvokiantis pragaro kunigaikšti, atidaryk savo vartus, kad šlovės karalius galėtų įeiti; nes jis yra dangaus ir žemės Viešpats. 18 Dovydui tai sakant, galingasis Viešpats pasirodė žmogaus pavidalu ir apšvietė tas vietas, kurios kada nors buvo tamsoje, 19 Ir sulaužė pančius, kurių anksčiau nebuvo galima sulaužyti; ir savo nenugalima galia aplankė tuos, kurie sėdi gilioje tamsoje dėl nedorybės ir mirties šešėlyje dėl nuodėmės. 17 SKYRIUS 1 Dieviškoji mirtis ir jos žiaurūs pareigūnai, girdėję apie tai, keliose savo karalystėse apėmė baimė, kai jie pamatė šviesą, 2 Ir pats Kristus staiga pasirodė jų buveinėse. Jie šaukė: “Esame surišti su tavimi. tu, regis, ketini mūsų sumaištį Viešpaties akivaizdoje. 3 Kas tu toks, kuris neturi jokio sugedimo ženklo, bet tik tą šviesią išvaizdą, kuri yra pilnas tavo didybės įrodymas, į kurį, rodos, vis tiek nepastebi? 4 Kas tu toks galingas ir toks silpnas, toks didelis ir toks mažas, niekšus ir vis dėlto pirmo rango karys, kuris gali vadovauti tarno pavidalu kaip paprastas karys? 5 Šlovės karalius, miręs ir gyvas, nors kartą užmuštas ant kryžiaus? 6 Kas gulėjo mirusiame kape ir atėjo gyvas pas mus, o tavo mirtyje drebėjo visi padarai, sujudėjo visos žvaigždės. Ar dabar tu esi laisvė tarp mirusiųjų ir trikdai mūsų legionus? 7 Kas tu toks, kuris paleidi belaisvius, sukaustytus gimtosios nuodėmės grandinėmis, ir atvedi juos į ankstesnę laisvę 8 Kas tu toks, kuris skleidžia tokią šlovingą ir dievišką šviesą tiems, kurie buvo apakę nuodėmės tamsos? 9 Panašiai visus velnių legionus apėmė panašus siaubas, jie su paklusniausia baime šaukė ir sakė: 10 Iš kur, o Jėzau Kristau, esi toks galingas ir šlovingas žmogus, toks šviesus, kad neturi dėmės, ir toks tyras, kad neturi jokio nusikaltimo? Nes tas žemesnis žemės pasaulis, kuris iki šiol buvo mums pavaldus ir iš kurio gaudavome duoklę, niekada anksčiau mums nesiuntė tokio mirusio žmogaus, niekada nesiuntė tokių dovanų kaip šios pragaro kunigaikščiams. 11 Taigi kas tu toks, kuris su tokia drąsa įžengi į mūsų buveines ir ne tik nebijai grasinti mums didžiausiomis bausmėmis, bet ir stengiesi išgelbėti visus kitus iš grandinių, kuriose juos laikome? 12 Galbūt tu esi tas Jėzus, apie kurį šėtonas ką tik kalbėjo mūsų kunigaikščiui, kad per kryžiaus mirtį tu turėjai gauti mirties galią. 13 Tada šlovės karalius, trypdamas mirtį, suėmė pragaro princą, atėmė iš jo visą galią ir pasiėmė mūsų žemiškąjį tėvą Adomą su savimi į savo šlovę. 18 SKYRIUS 1 Tada pragaro kunigaikštis paėmė šėtoną ir labai aiškiai jam tarė: 'O tu sunaikinimo kunigaikšti, Belzebulo pralaimėjimo ir tremties autorius, Dievo angelų panieka ir visų teisiųjų bjaurėjimasis! Kas paskatino tave taip elgtis? 2 Tu norėjai nukryžiuoti Šlovės Karalių ir jį sunaikindamas pažadėjai mums labai didelių pranašumų, bet kaip kvailys nežinojai, apie ką tu. 3 Nes štai dabar Jėzus iš Nazareto savo šlovingo dieviškumo šviesa paleidžia visas siaubingas tamsos ir mirties galias; 4 Jis sugriovė mūsų kalėjimus nuo viršaus iki apačios, paleido visus belaisvius, paleido visus surištus, ir visi, kurie anksčiau
dejavo nuo kančių sunkumo, dabar mus įžeidė, ir mes esame tarsi nugalėti. jų maldos. 5 Mūsų bedieviškos viešpatijos yra pajungtos, ir nė viena žmonijos dalis nepaliko mūsų pavaldumo, bet, kita vertus, jie visi drąsiai prieštarauja mums; 6 Nors anksčiau mirusieji niekada nedrįsdavo su mumis elgtis įžūliai ir, būdami kaliniai, niekada negalėjo linksmintis. 7 O šėtone, visų nedorėlių kunigaikščiu, bedievių ir apleistųjų tėve, kodėl tu bandai šį žygdarbį, mat mūsų kaliniai iki šiol buvo be menkiausios vilties išsigelbėti ir gyventi? 8 Bet dabar nė vienas iš jų nedejuoja ir nė vieno jų veide nėra nė mažiausios ašaros. 9 O kunigaikščiu šėtone, tu didysis pragaro regionų sergėtojas, visus savo pranašumus, kuriuos įgijai dėl uždrausto medžio, ir rojaus praradimą, dabar praradai dėl kryžiaus medienos. 10 Ir tavo laimė baigėsi, kai nukryžiei Jėzų Kristų, šlovės Karalių. 11 Tu pasielgei prieš savo ir mano interesus, kaip tu dabar suprasi iš tų didelių kančių ir begalinių bausmių, kurias turėsi kentėti. 12 O Šėtone, visokio blogio kunigaikščiu, mirties autoriumi ir visokio išdidumo šaltiniu, tu pirmiausia turėjai pasidomėti Jėzaus Nazareto piktais nusikaltimais, o tada būtum pastebėjęs, kad jis nėra kaltas, vertas mirties. 13 Kodėl tu išdrįsi be jokios priežasties ir be teisingumo jį nukryžiuoti ir atvedei į mūsų kraštus nekaltą ir teisų žmogų ir dėl to praradai visus nusidėjėlius, bedievius ir neteisius visame pasaulyje? 14 Kol pragaro kunigaikštis taip kalbėjo su šėtonu, šlovės karalius pasakė Belzebubui, pragaro kunigaikščiui, šėtonui, kunigaikštis amžinai bus tavo valdžioje Adomo ir jo teisiųjų sūnų, kurie yra mano. 19 SKYRIUS 1 Tada Jėzus ištiesė ranką ir tarė: Ateikite pas mane, visi mano šventieji, sukurti pagal mano paveikslą, kuriuos pasmerkė uždrausto vaisiaus medis, velnias ir mirtis. 2 Dabar gyvenk prie mano kryžiaus medžio. velnias, šio pasaulio kunigaikštis, įveikiamas, o mirtis nugalima. 3 Tuojau visi šventieji susijungė po Aukščiausiojo Dievo ranka. Viešpats Jėzus suėmė Adomo ranką ir tarė jam: “Ramybė tau ir visiems tavo teisiesiems palikuonims, kurie yra mano”. 4 Tada Adomas, puolęs prie Jėzaus kojų, su ašaromis, nuolankiai ir garsiu balsu kreipėsi į jį, sakydamas: 5 Aš šlovinsiu tave, Viešpatie, nes tu mane pakėlei ir nesuteikei, kad mano priešai džiaugtųsi manimi. Viešpatie, mano Dieve, šaukiausi tavęs, ir tu išgydai mane. 6 Viešpatie, Tu išvedei mano sielą iš kapo. Tu palikai mane gyvą, kad nenusileisčiau į duobę. 7 Giedokite Viešpačiui, visi Jo šventieji, ir dėkokite prisimindami Jo šventumą. Nes Jo pyktis trunka tik akimirką. jo naudai yra gyvenimas. 8 Panašiai visi šventieji, kniūbstę prie Jėzaus kojų, vienu balsu tarė: Tu atėjai, pasaulio Atpirkėjau, ir iš tikrųjų įvykdai viską, ką išpranašavai įstatyme ir savo šventaisiais pranašais. 9 Tu išpirkai gyvuosius savo kryžiumi ir nužengei pas mus, kad kryžiaus mirtimi išgelbėtum mus iš pragaro ir savo galia iš mirties. 10 Viešpatie, kaip Tu padėjai savo šlovės ženklus danguje ir pastatei savo atpirkimo ženklą, savo kryžių žemėje! taigi, Viešpatie, pakelk savo kryžiaus pergalės ženklą pragare, kad mirtis nebeturėtų padėti. 11 Tada Viešpats, ištiesęs ranką, padarė kryžiaus ženklą Adomui ir visiems jo šventiesiems. 12 Ir, paėmęs Adomą už jo dešinės rankos, jis pakilo iš pragaro, ir visi Dievo šventieji sekė jį. 13 Tada karališkasis pranašas Dovydas drąsiai šaukė: 1 Giedok Viešpačiui naują giesmę, nes jis padarė nuostabių dalykų. jo dešinė ir šventoji ranka atnešė jam pergalę. 14 Viešpats paskelbė savo išgelbėjimą, savo teisumą parodė pagonims.
15 Ir visa minia šventųjų atsakė: “Ši garbė turi visi jo šventieji. Amen, šlovinkite Viešpatį”. 16 Po to pranašas Habakukas 3 sušuko: “Tu išėjai gelbėti savo tautą ir savo tautą”. 17 Visi šventieji sakė: 4 Palaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu. nes Viešpats mus apšvietė. Tai mūsų Dievas per amžių amžius; Jis viešpataus mums per amžių amžius, Amen. 18 Panašiai visi pranašai kalbėjo apie Jo šlovinimą ir sekė Viešpačiu. 20 SKYRIUS 1 Tada Viešpats, laikydamas Adomą už rankos, atidavė jį arkangelui Mykolui. ir jis nuvedė juos į rojų, pilną gailestingumo ir šlovės; 2 Juos pasitiko du labai seni vyrai ir šventieji klausė: “Kas jūs tokie, kurie dar nebuvote su mumis pragare ir nepadėjote savo kūnų rojuje? 3 Vienas iš jų atsakė: “Aš esu Henochas, Dievo žodžio išverstas. Šis vyras, esantis su manimi, yra Tišbietis Elijas, kuris buvo perkeltas į ugnies vežimą. 4 Mes čia buvome iki šiol ir nepajutome mirties, o dabar, kai ateis Antikristas, sugrįšime, apsiginklavę dieviškais ženklais ir stebuklais, stoti su juo mūšyje ir būti jo nužudyti Jeruzalėje. kad po trijų su puse dienos vėl gyvas būtų paimtas į debesis. 5 Ir kol šventasis Henochas ir Elijas apie tai pasakojo, štai atėjo kitas apgailėtinos figūros vyras, ant savo pečių nešiojantis kryžiaus ženklą. 6 Visi šventieji jį pamatę klausė: “Kas tu esi? Tavo veidas yra kaip vagis. o kodėl neši kryžių ant savo pečių? 7 Jis atsakė: “Teisingai sakote, nes aš buvau vagis, daręs žemėje visokias nedorybes”. 8 Žydai nukryžiavo mane kartu su Jėzumi. ir aš stebėjau nuostabius dalykus, kurie atsitiko kūryboje per Viešpaties Jėzaus nukryžiavimą. 9 Aš tikėjau, kad jis yra visa ko Kūrėjas ir Visagalis Karalius. Aš meldžiau jam: “Viešpatie, atsimink mane, kai ateisi į savo karalystę”. 10 Jis tuoj pat atsižvelgė į mano prašymą ir tarė: “Iš tiesų sakau tau, šiandien būsi su manimi rojuje”. 11 Ir jis davė man šį kryžiaus ženklą, sakydamas: „Nešiok tai ir eik į rojų! ir jei angelas, kuris yra rojaus sargas, tavęs neįleis, parodyk jam kryžiaus ženklą ir sakyk: Jėzus Kristus, kuris dabar yra nukryžiuotas, atsiuntė mane čia pas tave. 12 Kai aš tai padariau ir pasakiau angelui, kuris yra rojaus sargyba, visa tai, ir jis juos išgirdo, jis tuoj atidarė vartus, supažindino mane ir pasodino mane Rojaus dešinėje. 13 Sakydami: Pabūkite čia šiek tiek laiko, kol įeis Adomas, visos žmonijos tėvas, su visais savo sūnumis, kurie yra šventieji ir teisūs nukryžiuoto Jėzaus Kristaus tarnai. 14 Išgirdę visą šį vagies pasakojimą, visi patriarchai vienu balsu tarė: „Palaimintas tu, visagali Dieve, amžinojo gerumo Tėve ir gailestingumo Tėve, parodęs tokią malonę nusidėjėliams. jį ir atvedė juos į Rojaus malonę, ir įdėjai juos tarp tavo didelių ir dvasinių atsargų dvasiniame ir šventame gyvenime. Amen. 21 SKYRIUS 1 Tai yra dieviškos ir šventos paslaptys, kurias matėme ir girdėjome. Man, Charinui ir Lentijui neleidžiama skelbti kitų Dievo paslapčių, kaip mums įsakė arkangelas Mykolas, 2 Sakydami: 'Eisite su mano broliais į Jeruzalę ir melskitės, skelbdami ir šlovindami Jėzaus Kristaus prisikėlimą, nes Jis prikėlė jus iš numirusių kartu su savimi. 3 Ir nekalbėkite su jokiu žmogumi, o sėdėkite kaip nebyliai, kol ateis laikas, kai Viešpats leis jums atskleisti jo dieviškumo paslaptis. 4 Arkangelas Mykolas įsakė mums eiti anapus Jordano, į puikią ir riebią šalį, kurioje yra daug prisikėlusių iš numirusių kartu su mumis, kad parodytų Kristaus prisikėlimą.
5 Mes turime tik tris dienas nuo numirusių, kurie atsikėlėme švęsti mūsų Viešpaties Paschos su savo tėvais ir liudyti apie Viešpatį Kristų, ir mes buvome pakrikštyti šventoje Jordano upėje. O dabar jų niekas nemato. 6 Tai tiek, kiek Dievas leido mums su jumis bendrauti; Todėl šlovinkite ir šlovinkite jį ir atgailaukite, ir jis jūsų pasigailės. Ramybė jums nuo Viešpaties Dievo Jėzaus Kristaus ir mūsų visų Gelbėtojo. Amen, amen, amen. 7 Po to, kai jie baigė rašyti ir surašė dviem skirtingais popieriaus lapais, Charinas atidavė tai, ką parašė, į Onos, Kajafo ir Gamalielio rankas. 8 Lentijus taip pat atidavė tai, ką parašė, į Nikodemo ir Juozapo rankas. ir tuoj pat jie pavirto nepaprastai baltomis formomis ir nebebuvo matomi. 9 Tačiau buvo pastebėta, kad tai, ką jie parašė, visiškai sutapo, nes vienoje raidėje nebuvo daugiau ar mažiau nei kitoje. 10 Kai visa žydų bendruomenė išgirdo visus šiuos nuostabius Charino ir Lentijaus santykius, jie kalbėjosi vienas kitam: „Iš tiesų visa tai padarė Dievas, ir tebūna palaimintas Viešpats Jėzus per amžių amžius, amen! 11 Jie vaikščiojo su dideliu rūpesčiu, baime ir drebėdami, daužė savo krūtis ir nuėjo kiekvienas į savo namus. 12 Bet visa tai, ką žydai savo sinagogose pasakojo apie Jėzų, Juozapas ir Nikodemas tuoj pat pranešė valdytojui. 13 Pilotas surašė visus šiuos sandorius ir įtraukė visas šias sąskaitas į savo salės viešuosius įrašus. 22 SKYRIUS 1 Po to Pilotas nuėjo į žydų šventyklą, sušaukė visus viršininkus, Rašto žinovus ir Įstatymo žinovus ir nuėjo su jais į šventyklos koplyčią. 2 Įsakęs uždaryti visus vartus, tarė jiems: “Girdėjau, kad jūs turite didelę knygą šioje šventykloje. Todėl aš noriu, kad tai būtų pateikta man. 3 Kai buvo atnešta didžioji knyga, kurią nešė keturi šventyklos tarnai, papuošta auksu ir brangakmeniais, Pilotas jiems visiems tarė: „Prisaikdinu jus jūsų tėvų Dievu, kuris pastatė ir įsakė šią šventyklą pastatyti. pastatytas, kad neslėptumėte nuo manęs tiesos. 4 Jūs žinote viską, kas parašyta toje knygoje. Todėl dabar pasakykite man, ar Rašte radote ką nors iš to Jėzaus, kurį nukryžiavote, ir kuriuo pasaulio laiku jis turėjo ateiti, parodykite man. 5 Tada prisiekę Aną ir Kajafą, jie įsakė visiems kitiems, kurie buvo su jais, išeiti iš koplyčios. 6 Jie uždarė šventyklos ir koplyčios vartus ir tarė Pilotui: “Teisėjau, tu privertei mus prisiekti šios šventyklos statyba ir skelbti tau, kas tiesa ir teisinga”. 7 Po to, kai Jėzų nukryžiavome, nežinodami, kad jis yra Dievo Sūnus, bet manydami, kad jis daro stebuklus kokiais nors magais, mes sukvietėme į šią šventyklą didelę susirinkimą. 8 Tardamiesi tarpusavyje apie Jėzaus padarytus stebuklus, radome daug savo šalies liudininkų, kurie teigė matę jį gyvą po jo mirties, girdėję jį kalbant su savo mokiniais ir matę. Jis kyla į dangaus aukštumą ir įeina į juos; 9 Ir mes matėme du liudytojus, kurių kūnus Jėzus prikėlė iš numirusių, kurie papasakojo daug keistų dalykų, kuriuos Jėzus padarė tarp mirusiųjų, apie kuriuos turime rašytinį pasakojimą savo rankose. 10 Mūsų paprotys kasmet atversti šią šventąją knygą prieš susirinkimą ir ten ieškoti Dievo patarimo. 11 Ir mes radome pirmoje iš septyniasdešimties knygų, kur arkangelas Mykolas kalba trečiajam Adomo, pirmojo žmogaus, sūnui, pasakojimą, kad po penkių tūkstančių penkių šimtų metų į žemę atėjo mylimiausias Dievo Sūnus Kristus, 12 Be to, mes svarstėme, kad galbūt jis buvo pats Izraelio Dievas, kuris kalbėjo Mozei: 'Tu padarysi Liudijimo skrynią'. Dviejų su puse uolekčių ilgio, pusantros uolekties pločio ir pusantros uolekties aukščio.
13 Iš šių penkių su puse uolekčių Senojo Testamento skryniai statyti mes supratome ir žinojome, kad po penkių tūkstančių su puse (vieno tūkstančio) metų Jėzus Kristus ateis į skrynią arba kūno padangtę. ; 14 Taigi mūsų Raštai liudija, kad jis yra Dievo sūnus, Viešpats ir Izraelio karalius. 15 Ir kadangi po jo kančios mūsų aukštieji kunigai buvo nustebinti dėl jo padarytų ženklų, mes atidarėme tą knygą, kad ištirtume visas kartas iki Juozapo ir Jėzaus motinos Marijos kartos, manydami, kad jis yra Dovydo sėkla; 16 Ir mes radome pasakojimą apie sukūrimą, ir kada jis sukūrė dangų ir žemę bei pirmąjį žmogų Adomą, o nuo tada iki potvynio buvo du tūkstančiai du šimtai dvylika metų. 17 Ir nuo potvynio iki Abraomo devyni šimtai dvylika. Ir nuo Abraomo iki Mozės keturi šimtai trisdešimt. ir nuo Mozės iki karaliaus Dovydo penki šimtai dešimt. 18 Ir nuo Dovydo iki Babilono nelaisvės penki šimtai metų. Ir nuo Babilono nelaisvės iki Kristaus įsikūnijimo – keturi šimtai metų. 19 Visų suma, kuri sudaro penkis tūkstančius su puse (tūkstančio). 20 Ir taip atrodo, kad Jėzus, kurį mes nukryžiavome, yra Jėzus Kristus, Dievo Sūnus, tikras ir visagalis Dievas. Amen.