Bendrasis Barnabo laiškas 1 SKYRIUS 1 Visokerios laimės jums, mano sūnūs ir dukros, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, kuris mus pamilo, vardu, ramybėje. 2 Pastebėjęs jumyse slypintį didžių ir puikių Dievo įstatymų pažinimą, be galo džiaugiuosi jūsų palaimintomis ir nuostabiomis sielomis, nes taip vertai priėmėte jumyse įskiepytą malonę. 3 Todėl esu kupinas džiaugsmo, dar labiau tikėdamasis išgelbėjimo, nes matau jumyse įlietą dvasią iš tyro Dievo šaltinio, 4 Turėdamas tokį įsitikinimą ir būdamas tuo visiškai įsitikinęs, nes nuo tada, kai pradėjau jums kalbėti, man labai gerai sekėsi Viešpaties įstatymo, kuris yra Kristuje, kelyje. 5 Todėl, broliai, aš tikrai manau, kad myliu jus labiau nei savo sielą, nes juse gyvena tikėjimo ir meilės didybė, taip pat būsimojo gyvenimo viltis. 6. Todėl, manydamas, kad jei pasistengsiu jums perduoti dalį to, ką esu gavęs, tai bus mano atlygis už tai, kad tarnavau tokioms geroms sieloms, pasistengiau jums parašyti keletą žodžių, kad kartu su jūsų tikėjimu ir pažinimas būtų tobulas. 7 Taigi Viešpats nustatė tris dalykus: gyvenimo viltį, jo pradžią ir pabaigą. 8 Viešpats per pranašus mums paskelbė, kas buvo, ir atvėrė mums ateities pradžią. 9 Todėl mums, kaip jis sakė, bus naudinga eiti šventiau ir arčiau jo altoriaus. 10 Todėl aš, ne kaip mokytojas, bet kaip vienas iš jūsų, pasistengsiu pateikti jums keletą dalykų, kurie daugeliu atžvilgių galėtų jus labiau džiuginti. 2 SKYRIUS 1 Kadangi dienos yra nepaprastai blogos ir velnias turi šio pasaulio galią, turime dar uoliau tyrinėti teisingus Viešpaties sprendimus. 2 Mūsų tikėjimo pagalbininkai yra baimė ir kantrybė; mūsų kovos draugai – ištvermė ir susilaikymas. 3 Kol šie išlieka tyri Viešpačiui būdingoje išmintyje, supratime, moksle ir žinojime, džiaukitės kartu su jais. 4 Dievas per visus pranašus mums apreiškė, kad Jam nereikia mūsų aukų, deginamųjų aukų ar atnašų, sakydamas: „Kam man jūsų daugybė aukų? – sako Viešpats.“ 5 Esu sotus avinų deginamųjų aukų ir nupenėtų gyvulių taukų; jaučių ir ožių kraujas man nepatinka. 6 Kai ateisite pasirodyti mano akivaizdoje, kas iš jūsų to pareikalavo? Jūs daugiau nebeminsite mano kiemų. 7 Nebeaukokite daugiau tuščių aukų, smilkalai man yra pasibjaurėjimas; jūsų jaunačių ir sabatų; susirinkimų šaukimo negaliu pakęsti, tai yra nedorybė, net iškilmingų susirinkimų; jūsų jaunačių ir jūsų nustatytų švenčių mano siela nekenčia.
8 Todėl Dievas šiuos dalykus panaikino, kad naujasis mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus įstatymas, be jokio tokio būtinumo jungo, turėtų pačių žmonių dvasinę auką. 9 Nes Viešpats vėl sako tiems, kurie anksčiau gyveno: „Ar aš įsakiau jūsų tėvams dėl deginamųjų aukų, kai jie išėjo iš Egipto žemės?“ 10 Bet štai ką jiems įsakiau: ‘Tegul nė vienas iš jūsų nemano pikto savo širdyje prieš savo artimą ir nemyli melagingos priesaikos.’ 11 Kadangi nesame be supratimo, turime suvokti mūsų gailestingo Tėvo sumanymą. Nes jis kalba mums, norėdamas, kad mes, kurie buvome toje pačioje klaidoje dėl aukų, ieškotume ir rastume būdą artintis prie jo. 12 Todėl jis mums taip sako: „Dievo auka (yra sudužusi dvasia), sudužusios ir atgailaujančios širdies Dievas neatmes.“ 13 Todėl, broliai, turime dar uoliau tyrinėti tai, kas susiję su mūsų išgelbėjimu, kad priešas neįsibrautos į mus ir neatimtų mūsų dvasinio gyvenimo. 14 Todėl jis vėl jiems kalba apie tai: „Nepasninkaukite kaip šiandien, kad jūsų balsas būtų girdimas aukštybėse.“ 15 Argi Aš pasirinkau tokį pasninką? Dieną, kai žmogus kankina savo sielą? Argi nulenkti galvą kaip nendrę, patiesti po savimi ašutinę ir pelenus? Ar tai vadinsi pasninku ir Viešpačiui priimtina diena? 16 O mums jis sako šitaip: „Argi ne toks pasninkas, kurį Aš pasirinkau – atrišti nedorybės pančius, atrišti sunkias naštas, paleisti laisvai engiamuosius ir sulaužyti kiekvieną jungą?“ 17 Argi ne tam, kad dalintum duoną alkanam ir parvestum į savo namus vargšus, išvargintus? Kai pamatai nuogą, aprengi jį ir nesislėptum nuo savo kūno. 18 Tada tavo šviesa nušvis kaip aušros šviesa, tavo sveikata greitai išaugs, tavo teisumas eis pirma tavęs, Viešpaties šlovė bus tavo atlygis. 19 Tada šauksiesi, ir Viešpats atsakys, šauksis, ir Jis tars: „Štai aš!“ Jei pašalinsi iš savęs jungą, piršto iškišimą ir tuštybių kalbėjimą, jei atiduosi savo sielą alkanam ir pasotinsi prislėgtą sielą. 20 Todėl, broliai, Dievas apreiškė mums savo išankstinį žinojimą ir meilę, kad žmonės, kuriuos jis atpirko savo mylimajam Sūnui, turėjo tikėti nuoširdžiai; ir todėl jis parodė mums visiems tai, kad nebėgtume kaip prozelitai prie žydų įstatymo. 3 SKYRIUS 1 Todėl būtina, kruopščiai ištirdami tai, kas netrukus įvyks, parašyti jums tai, kas galėtų padėti jums išlikti sveikiems. 2 Todėl bėgkime nuo kiekvieno pikto darbo ir nekęskime dabartinio laiko klaidų, kad būtume laimingi ateityje. 3 Neleiskime sau ginčytis su nedorėliais ir nusidėjėliais, kad laikui bėgant netaptume panašūs į juos. 4 Nes atėjo nuodėmės pabaiga, kaip parašyta, kaip sako pranašas Danielius. Ir todėl Viešpats sutrumpino laikus ir dienas, kad jo mylimasis greičiau ateitų į savo paveldėjimą. 5 Nes taip sako pranašas: „Dešimt karalių karaliaus širdyje, ir paskutinis iš visų iškils kitas mažas, ir jis pažemins tris karalius.“ 6 Ir vėl Danielius panašiai kalba apie karalystes; ir aš mačiau ketvirtąjį žvėrį, siaubingą, siaubingą ir nepaprastai stiprų; ir jis turėjo dešimt ragų. Aš apžiūrėjau ragus, ir štai