Krikščioniškas paprotys duoti išmaldą Išmalda – drabužiai, maistas ar pinigai, duodami vargšams
Evangelijos Žiūrėkite, kad nedarytumėte išmaldos žmonių akivaizdoje, kad jie jus matytų, antraip negausite atlygio iš savo Tėvo, kuris danguje. Todėl, kai duodate išmaldą, netrimituokite prieš save, kaip veidmainiai daro sinagogose ir gatvėse, kad būtų žmonių garbei. Iš tiesų sakau jums: jie jau turi savo atlygį. Bet kai duodate išmaldą, tenežino tavo kairė ranka, ką daro tavo dešinė, kad tavo išmalda būtų slaptoje, o tavo Tėvas, kuris mato slaptą, tau atlygins viešai. Mato 6:1-4 Jėzus atsakė: „ Vienas žmogus keliavo iš Jeruzalės į Jerichą ir pateko į vagių rankas. Tie jį nuvilko, sužeidė ir nuėjo, palikdami pusgyvį. Atsitiktinai tuo pačiu keliu atėjo vienas kunigas ir, jį pamatęs, praėjo kita puse. Taip pat ir levitas, būdamas toje vietoje, atėjo, pamatė jį ir praėjo kita puse. O vienas samarietis, keliaudamas, atėjo ten, kur jis buvo, ir, jį pamatęs, pasigailėjo jo. Priėjo prie jo, aprišo jo žaizdas, įpylė aliejaus ir vyno, užkėlė ant savo gyvulio, nuvedė į užeigą ir juo rūpinosi. Kitą dieną, išeidamas, jis išsiėmė du denarus, atidavė juos šeimininkui ir tarė: „Rūpinkis juo, ir jei tik daugiau išleisi, kai sugrįšiu, aš tau atlyginsiu.“ Kuris iš šių trijų, tavo manymu, buvo artimas tam, kuris pateko į vagių rankas? Ir jis atsakė: „Tas, kuris parodė jam gailestingumą.“ Tada Jėzus jam tarė: „ Eik ir tu taip daryk.“ Lk 10, 30–37 Verčiau duokite išmaldos iš to, ką turite, ir štai viskas jums bus tyra. “ Lk 11, 41 Parduokite, ką turite, ir aukokite išmaldą; pasirūpinkite sau nevėlstančiais maišais, nenykstančiu lobiu danguje, kur joks vagis neprieina ir kandys neėda. Kur jūsų lobis, ten bus ir jūsų širdis. Lk 12, 33–34
Aktai Devintą maldos valandą Petras ir Jonas kartu įėjo į šventyklą. Ten buvo nešamas vienas vyras, luošas nuo pat motinos įsčių. Jį kasdien sodindavo prie šventyklos vartų, vadinamų Gražiaisiais, kad prašytų išmaldos iš einančiųjų į šventyklą. Matydamas Petrą ir Joną beeinančius į šventyklą, jis prašė išmaldos. Petras, įsmeigęs žvilgsnį į jį kartu su Jonu, tarė: „Pažiūrėk į mus!“ Šis į juos įsiklausė, tikėdamasis ką nors iš jų gauti. Tada Petras tarė: „Sidabro nei aukso neturiu, bet ką turiu, tą tau duodu. Jėzaus Kristaus iš Nazareto vardu kelkis ir vaikščiok.“ Jis paėmė jį už dešinės rankos ir