Danielis 1 SKYRIUS 1 Trečiaisiais Judo karaliaus Jehojakimo valdymo metais Babilono karalius Nebukadnecaras atėjo į Jeruzalę ir apgulė ją. 2 Viešpats atidavė į jo rankas Judo karalių Jehojakimą ir dalį Dievo namų indų. Juos jis nugabeno į Šinaro šalį, į savo dievo namus, o indus jis įnešė į savo dievo iždą. 3 Karalius įsakė savo eunuchų viršininkui Ašpenazui atvesti vyrus iš Izraelio vaikų, iš karaliaus palikuonių ir iš kunigaikščių, 4 Vaikai be trūkumų, gražaus veido, sumanūs visokioje išmintyje, gudrūs žinioje ir supratingi moksle, tinkami tarnauti karaliaus rūmuose ir mokyti chaldėjų mokslo bei kalbos. 5 Karalius paskyrė jiems kasdienį karaliaus valgio ir vyno, kurį jis gėrė, davinį. Taip jie turėjo būti maitinami trejus metus, kad po to galėtų stoti prieš karalių. 6 Tarp jų buvo Judo palikuonys Danielius, Hananija, Mišaelis ir Azarija: 7 Eunuchų princas davė jiems vardus: Danieliui – Beltšacaro vardą, Hananijai – Šadracho, Mišaeliui – Mešacho, Azarijai – Abednego. 8 Danielius nusprendė širdyje nesusiteršti karaliaus valgiais ir vynu, kurį šis geria. Todėl jis prašė eunuchų viršininko, kad nesusiterštų. 9 Dievas buvo suteikęs Danieliui eunuchų kunigaikščiui palankumo ir švelnios meilės. 10 Eunuchų princas tarė Danieliui: „Bijau savo valdovo karaliaus, kuris paskyrė jums valgį ir gėrimą. Kodėl jis turėtų matyti jūsų veidus blogesnius nei jūsų vaikų? Tai jūs priversite mane paaukoti savo galvą karaliui.“ 11 Tada Danielius tarė Melcarui, kurį eunuchų princas buvo paskyręs prižiūrėti Danielių, Hananiją, Mišaelį ir Azariją: 12 Išbandyk savo tarnus dešimt dienų, tegul jie duoda mums daržovių valgyti ir vandens atsigerti. 13 Tada tebūna tavo akivaizdoje matyti mūsų veidai ir vaikų, kurie valgo karaliaus valgius, veidai. Kaip matai, taip elkis su savo tarnais. 14 Taigi jis sutiko su jais šiuo klausimu ir dešimt dienų juos išbandė. 15 Po dešimties dienų jų veidai atrodė gražesni ir kūniškesni nei visų vaikų, kurie valgė karaliaus valgius. 16 Taigi Melcaras atėmė jų maisto ir vyno dalį ir davė jiems daržovių. 17 Dievas suteikė šiems keturiems vaikams žinių ir įgūdžių visame moksle ir išmintyje, o Danielius suprato visus regėjimus ir sapnus. 18 Dienoms praėjus, kai karalius buvo įsakęs juos atvesti, eunuchų princas atvedė juos pas Nebukadnecarą. 19 Karalius kalbėjosi su jais, ir tarp jų nebuvo nė vieno panašaus į Danielių, Hananiją, Mišaelį ir Azariją; todėl jie stojo karaliaus akivaizdoje. 20 Visais išminties ir supratimo klausimais, kurių karalius jų teiravosi, jis nustatė, kad jie dešimt kartų pranašesni už visus magus ir astrologus visoje jo karalystėje. 21 Danielius ten gyveno iki pirmųjų karaliaus Kyro valdymo metų.
2 SKYRIUS 1 Antraisiais Nebukadnecaro valdymo metais Nebukadnecaras sapnavo sapnus, kurie neramino jo dvasią ir jam apėmė miegas. 2 Tada karalius įsakė sušaukti žynius, astrologus, burtininkus ir chaldėjus, kad šie išaiškintų karaliui jo sapnus. Jie atėjo ir stojo prieš karalių. 3 Karalius jiems tarė: „Sapnavau sapną, ir mano dvasia nerimavo, norėdamas jį suprasti.“ 4 Tada chaldėjai tarė karaliui sirų kalba: „Karaliau, gyvuok amžinai! Pasakyk sapną savo tarnams, ir mes jį išaiškinsime.“ 5 Karalius atsakė chaldėjams: „Aš nebegaliu to pasakyti. Jei nepasakysite man sapno ir jo išaiškinimo, būsite supjaustyti į gabalus, o jūsų namai pavirs mėšlu.“ 6 Bet jei atskleisite sapną ir jo išaiškinimą, gausite iš manęs dovanų, atlygį ir didelę garbę. Todėl parodykite man sapną ir jo išaiškinimą. 7 Jie vėl atsakė: „Tegul karalius papasakoja sapną savo tarnams, ir mes jį išaiškinsime.“ 8 Karalius atsakė: „Aš tikrai žinau, kad laimėsite laiko, nes matote, kad mano reikalas jau nebevykdomas.“ 9 Bet jeigu nepasakysite man sapno, jums teks tik vienas nuosprendis, nes paruošėte melagingus ir iškreiptus žodžius, kad kalbėtumėte mano akivaizdoje, kol pasikeis laikas. Todėl papasakokite man sapną, ir aš žinosiu, kad galite man jį išaiškinti. 10 Chaldėjai atsakė karaliui: „Nėra žemėje žmogaus, kuris galėtų paaiškinti karaliaus reikalą. Todėl nėra nė vieno karaliaus, valdovo ar valdovo, kuris būtų klausęs tokių dalykų iš mago, astrologo ar chaldėjo.“ 11 Tai retas dalykas, kurio reikalauja karalius, ir nėra nė vieno, kuris galėtų tai parodyti karaliui, išskyrus dievus, kurie negyvena su žmonėmis. 12 Dėl to karalius labai supyko ir įniršo ir įsakė sunaikinti visus Babilono išminčius. 13 Ir buvo paskelbtas įsakymas nužudyti išminčius; ir jie ieškojo Danieliaus bei jo draugų, kad juos nužudytų. 14 Tada Danielius išmintingai ir patarimu atsakė Arjochui, karaliaus sargybos vadui, kuris buvo išėjęs žudyti Babilono išminčių: 15 Jis atsakė ir tarė karaliaus vadui Arjochui: „Kodėl karalius taip skubotai išleido įsaką?“ Tada Arjochas pranešė Danieliui. 16 Tada Danielius įėjo ir paprašė karaliaus duoti jam laiko, kad jis karaliui paaiškintų išaiškinimą. 17 Tada Danielius nuėjo į savo namus ir papasakojo apie tai savo draugams Hananijai, Mišaeliui ir Azarijai: 18 kad jie prašytų dangaus Dievo pasigailėjimo dėl šios paslapties, kad Danielius ir jo draugai nežūtų kartu su kitais Babilono išminčiais. 19 Tada Danieliui nakties regėjime buvo apreikšta paslaptis. Tada Danielius šlovino dangaus Dievą. 20 Danielius atsakė: „Palaimintas Dievo vardas per amžių amžius, nes Jo yra išmintis ir galybė! 21 Jis keičia laikus ir metų laikus, pašalina karalius ir įkuria juos. Jis suteikia išminties išmintingiesiems ir pažinimo tiems, kurie pažįsta protą. 22 Jis apreiškia giliausias ir slaptesnes paslaptis, žino, kas yra tamsoje, ir šviesa gyvena su juo.