2 Karalių knyga 1 SKYRIUS 1 Po Achabo mirties Moabas sukilo prieš Izraelį. 2 Ahazijas įkrito pro groteles savo viršutiniame kambaryje Samarijoje ir susirgo. Jis pasiuntė pasiuntinius ir liepė jiems: „Eikite ir paklauskite Ekrono dievo Baal Zebubo, ar aš pasveiksiu nuo šios ligos.“ 3 Bet Viešpaties angelas tarė Elijui Tišbiečiui: „Kelkis, eik pasitikti Samarijos karaliaus pasiuntinių ir jiems sakyk: ‘Argi ne todėl, kad Izraelyje nėra Dievo, einate klausti Ekrono dievo Baal Zebubo?’“ 4 Todėl dabar taip sako Viešpats: ‘Iš lovos, kurioje atsigulei, nebeatsikelsi, bet tikrai mirsi.’ Ir Elijas išėjo. 5 Pasiuntiniams sugrįžus pas jį, jis jų paklausė: „Kodėl jūs dabar grįžtate?“ 6 Jie jam atsakė: „Vienas vyras atėjo mūsų pasitikti ir tarė: ‘Eikite, grįžkite pas karalių, kuris jus siuntė, ir sakykite jam: ‘Taip sako Viešpats: ‘Argi ne todėl, kad Izraelyje nėra Dievo, siunti klausti Ekrono dievo Baal Zebubo? Todėl iš tos lovos, kurioje atsigulei, nebeatsikelsi, bet tikrai mirsi.’“ 7 Ir jis jų paklausė: „Kokio pavidalo buvo tas vyras, kuris atėjo jūsų pasitikti ir pasakė jums šiuos žodžius?“ 8 Jie jam atsakė: „Jis buvo plaukuotas vyras ir susijuosęs odiniu diržu aplink strėnas.“ Jis tarė: „Tai Elijas Tišbietis.“ 9 Tada karalius pasiuntė pas jį penkiasdešimtininką su jo penkiasdešimtimi vyrų. Šis užlipo pas jį. Ir štai jis sėdėjo ant kalvos viršūnės. Ir tarė jam: „Dievo vyre, karalius liepė: ‘Nusileisk!’“ 10 Elijas atsakė penkiasdešimtmečiui: „Jei aš Dievo vyras, tai teatsikrenta ugnis iš dangaus ir praryja tave ir tavo penkiasdešimt vyrų!“ Ir ugnis krito iš dangaus ir prarijo jį ir jo penkiasdešimt vyrų. 11 Jis vėl pasiuntė pas jį kitą penkiasdešimtininką su jo penkiasdešimtimi. Šis jam atsakė: „Dievo vyre, karalius įsakė: ‘Greitai nusileisk!’“ 12 Elijas atsakė ir tarė jiems: „Jei aš Dievo vyras, teatsikrenta ugnis iš dangaus ir tegul praryja tave ir tavo penkiasdešimt vyrų!“ Dievo ugnis krito iš dangaus ir prarijo jį ir jo penkiasdešimt vyrų. 13 Ir jis vėl pasiuntė trečiąjį penkiasdešimtininką su jo penkiasdešimtine. Trečiasis penkiasdešimtininkis nuėjo, parpuolė ant kelių prieš Eliją, maldavo jį ir tarė: „Dievo vyre, meldžiu, tebūna brangios mano gyvybės ir šių penkiasdešimties tavo tarnų gyvybės tavo akyse.“ 14 Štai iš dangaus krito ugnis ir prarijo du penkiasdešimtininkų vadus su jų penkiasdešimtininkais. Tegul mano gyvybė dabar būna brangi Tavo akyse. 15 Viešpaties angelas tarė Elijui: „Eik žemyn su juo! Nebijok jo!“ Elijas atsikėlė ir nužengė su juo pas karalių. 16 Ir jis jam tarė: „Taip sako Viešpats: ‘Kadangi siuntei pasiuntinius klausti Ekrono dievo Baal Zebubo, argi Izraelyje nėra Dievo, iš kurio būtų galima pasiteirauti? Todėl iš tos lovos, kurioje atsigulei, nebeatsikelsi, bet tikrai mirsi.’“ 17 Jis mirė pagal Viešpaties žodį, kurį Elijas buvo kalbėjęs. Antraisiais Judo karaliaus Juozapato sūnaus Joramo metais jo vietoje karaliavo Joramas, nes šis neturėjo sūnaus. 18 Visi kiti Ahazijo darbai, kuriuos jis darė, argi nėra aprašyti Izraelio karalių metraščių knygoje?
2 SKYRIUS 1 Kai Viešpats norėjo pakelti Eliją viesulu į dangų, Elijas išėjo su Eliziejumi iš Gilgalo. 2 Elijas tarė Eliziejui: „Prašau, pasilik čia, nes Viešpats mane siuntė į Betelį.“ Eliziejus jam atsakė: „Kaip gyvas Viešpats ir gyva tavo siela, aš tavęs nepaliksiu.“ Taigi jie nuėjo į Betelį. 3 Pranašų sūnūs, kurie buvo Betelyje, išėjo pas Eliziejų ir klausė: „Ar žinai, kad šiandien Viešpats paims tavo šeimininką nuo tavęs?“ Jis atsakė: „Taip, žinau; tylėk.“ 4 Elijas jam tarė: „Eliziejau, prašau, pasilik čia, nes Viešpats mane siuntė į Jerichą.“ Jis atsakė: „Kaip gyvas Viešpats ir gyva tavo siela, aš tavęs nepaliksiu.“ Taigi jie atėjo į Jerichą. 5 Jeriche buvę pranašų sūnūs atėjo pas Eliziejų ir klausė: „Ar žinai, kad šiandien Viešpats paims tavo šeimininką nuo tavęs?“ Jis atsakė: „Taip, žinau. Tylėk.“ 6 Elijas jam tarė: „Prašau, palauk čia, nes Viešpats mane siuntė prie Jordano.“ Jis atsakė: „Kaip gyvas Viešpats ir gyva tavo siela, aš tavęs nepaliksiu.“ Ir jie abu nuėjo toliau. 7 Penkiasdešimt vyrų, pranašų sūnų, nuėjo ir sustojo apžiūrėti iš tolo; o jiedu abu stovėjo prie Jordano. 8 Elijas paėmė savo apsiaustą, suvyniojo jį ir sudavė per vandenį, ir jis persiskyrė, ir jie abu perėjo sausa žeme. 9 Jiems perėjus, Elijas tarė Eliziejui: „Prašyk, ką turėčiau dėl tavęs padaryti, prieš man esant nuo tavęs paimtam?“ Eliziejus tarė: „Tegul ant manęs būna dvigubai tavo dvasios.“ 10 Jis tarė: „Prašai sunkaus dalyko. Tačiau jei pamatysi mane, kai būsiu nuo tavęs paimtas, tai bus tau; o jei ne, tai nebus.“ 11 Jiems vis dar einant ir kalbantis, štai pasirodė ugninis vežimas ir ugniniai žirgai, ir perskyrė juos abu; ir Elijas viesulu pakilo į dangų. 12 Eliziejus tai pamatė ir sušuko: „Mano tėve, mano tėve, Izraelio vežimas ir jo raiteliai!“ Ir daugiau jo nebematė. Jis čiupo savo drabužius ir perplėšė juos į dvi dalis. 13 Jis pakėlė ir nuo Elijo nukritusį apsiaustą, sugrįžo ir atsistojo prie Jordano kranto. 14 Jis paėmė nuo Elijo nukritusį apsiaustą, sudavė ja per vandenį ir tarė: „Kur yra Viešpats, Elijo Dievas?“ Jam sudavus per vandenį, jis persiskyrė, ir Eliziejus perėjo. 15 Pranašų sūnūs, kurie turėjo būti Jeriche, pamatę jį, tarė: „Elijo dvasia nurimsta ant Eliziejaus“. Jie išėjo jo pasitikti ir nusilenkė iki žemės prieš jį. 16 Jie jam tarė: „Štai su tavo tarnais yra penkiasdešimt stiprių vyrų; leisk jiems išeiti ir ieškoti tavo šeimininko, kad kartais Viešpaties Dvasia jo nepakeltų ir nenumestų ant kokio nors kalno ar į kokį nors slėnį.“ Jis atsakė: „Nesiųskite.“ 17 Jie taip jį įkalbinėjo, kad jam pasidarė gėda. Jis tarė: „Pasiųskite!“ Jie pasiuntė penkiasdešimt vyrų, kurie ieškojo tris dienas, bet jo nerado. 18 Jiems sugrįžus pas jį (nes jis buvo pasilikęs Jeriche), jis tarė jiems: „Argi nesakiau jums: ‘Neikite’? 19 Miesto vyrai tarė Eliziejui: „Štai miesto vieta, kaip mano valdovas mato, yra gera, bet vanduo ten tuščias ir žemė nederlinga.“ 20 Jis tarė: „Atneškite man naują ąsotį ir įberkite į ją druskos.“ Ir jie atnešė jam.