1 Karalių knyga 1 SKYRIUS 1 Karalius Dovydas paseno ir sulaukė metų amžiaus; jį apdengė drabužiais, bet jis nešilo. 2 Todėl jo tarnai jam tarė: „Tegul mano valdovui karaliui surandama jauna mergelė. Tegul ji stovi karaliaus akivaizdoje, tegul jį globoja ir tegul guli tavo glėbyje, kad mano valdovas karalius sušiltų.“ 3 Taigi jie ieškojo gražios merginos visose Izraelio žemėse ir, radę šunemietę Abišagą, atvedė ją pas karalių. 4 Mergaitė buvo labai graži, brangino karalių ir jam tarnavo, bet karalius jos nepažinojo. 5 Tada Hagitos sūnus Adonijas išdidžiai tarė: „Aš būsiu karalius!“ Jis paruošė sau vežimų, raitelių ir penkiasdešimt vyrų, kurie bėgtų pirma jo. 6 Jo tėvas niekada nebuvo jam įžeidęs klausdamas: „Kodėl tu taip padarei?“ Jis buvo labai gražus vyras, ir jo motina jį pagimdė po Abšalomo. 7 Jis pasitarė su Cerujos sūnumi Joabu ir kunigu Abjataru, ir jie, sekę Adoniją, jam padėjo. 8 Bet kunigas Cadokas, Jehojados sūnus Benajas, pranašas Natanas, Šimis, Rejus ir Dovydo karžygiai nebuvo su Adoniju. 9 Adonijas prie Coheleto akmens, esančio prie En Rogelio, aukojo avis, jaučius ir nupenėtus galvijus ir pasišaukė visus savo brolius, karaliaus sūnus, ir visus Judo vyrus, karaliaus tarnus. 10 Bet pranašo Natano, Benajo, karžygių ir savo brolio Saliamono jis nekvietė. 11 Todėl Natanas tarė Saliamono motinai Batšebai: „Ar negirdėjai, kad Hagitos sūnus Adonijas karaliauja, o mūsų valdovas Dovydas to nežino?“ 12 Taigi dabar eikš, prašau, leisk man duoti tau patarimą, kaip išgelbėti savo gyvybę ir savo sūnaus Saliamono gyvybę. 13 Eik pas karalių Dovydą ir jam sakyk: ‘Argi tu, mano valdove karaliau, neprisiekei savo tarnaitei, sakydamas: ‘Tavo sūnus Saliamonas karaliaus po manęs ir sėdės mano soste?’ Kodėl gi tada Adonijas karaliauja?’ 14 Štai, tau dar kalbėjantis su karaliumi, aš ateisiu paskui tave ir patvirtinsiu tavo žodžius. 15 Batšeba įėjo pas karalių į kambarį. Karalius buvo labai senas, o šunemietė Abišaga tarnavo karaliui. 16 Batšeba nusilenkė ir išreiškė pagarbą karaliui. Karalius tarė: „Ko norėtum?“ 17 Ji jam tarė: „Mano valdove, tu prisiekei Viešpačiu, savo Dievu, savo tarnaitei: ‘Tavo sūnus Saliamonas karaliaus po manęs ir sėdės mano soste’. 18 Ir štai dabar Adonijas karaliauja, ir tu, mano valdove karaliau, to nežinai. 19 Jis papjovė daugybę jaučių, nupenėtų galvijų ir avių ir pasikvietė visus karaliaus sūnus, kunigą Abjatarą ir kariuomenės vadą Joabą, bet tavo tarno Saliamono jis nepakvietė. 20 O tu, mano valdove karaliau, viso Izraelio akys nukreiptos į tave, kad paskelbtum jiems, kas sėdės mano valdovo karaliaus soste po jo.
21 Kitaip, kai mano valdovas karalius užmigs su savo tėvais, aš ir mano sūnus Saliamonas būsime laikomi nusikaltėliais. 22 Ir štai, jai dar tebekalbant su karaliumi, įėjo ir pranašas Natanas. 23 Ir jie pranešė karaliui: „Štai pranašas Natanas!“ Atėjęs pas karalių, jis nusilenkė veidu iki žemės. 24 Ir Natanas tarė: „Mano valdove karaliau, ar tu sakei: ‘Adonijas karaliaus po manęs ir sėdės mano soste’? 25 Jis šiandien nuėjo ir papjovė daugybę jaučių, nupenėtų galvijų ir avių, pasišaukė visus karaliaus sūnus, kariuomenės vadus ir kunigą Abjatarą. Jie valgo ir geria jo akivaizdoje ir šaukia: „Tegyvuoja karalius Adonijas!“ 26 Bet manęs, tavo tarno, kunigo Cadoko, Jehojados sūnaus Benajo ir tavo sūnaus Saliamono, jis nepakvietė. 27 Ar tai padarė mano valdovas karalius, o tu nepranešei savo tarnui? Kas sėdės mano valdovo karaliaus soste po jo? 28 Karalius Dovydas atsakė: „Pašaukite mane Batšebą!“ Ji įėjo pas karalių ir atsistojo prieš jį. 29 Ir karalius prisiekė: „Kaip gyvas Viešpats, kuris išgelbėjo mano sielą iš visų sielvartų, 30 Kaip tau prisiekiau Viešpačiu, Izraelio Dievu, sakydamas: ‘Tavo sūnus Saliamonas karaliaus po manęs ir sėdės mano soste mano vietoje’, taip aš šiandien tikrai padarysiu. 31 Tada Batšeba nusilenkė veidu į žemę, išreiškė pagarbą karaliui ir tarė: „Tegyvuoja mano valdovas karalius Dovydas amžinai!“ 32 Karalius Dovydas tarė: „Pašaukite man kunigą Cadoką, pranašą Nataną ir Jehojados sūnų Benają.“ Jie atėjo pas karalių. 33 Karalius jiems dar tarė: „Pasiimkite savo valdovo tarnus, užsodinkite mano sūnų Saliamoną ant mano mulo ir nuvežkite jį į Gihoną.“ 34 Kunigas Cadokas ir pranašas Natanas tegul jį ten patepa Izraelio karaliumi. Pūskite trimitu ir sakykite: ‘Tegyvuoja karalius Saliamonas!’“ 35 Tada sekite jį, kad jis ateitų ir atsisėstų mano soste; jis bus karalius mano vietoje; ir aš jį paskyriau Izraelio ir Judo valdovu. 36 Jehojados sūnus Benajas atsakė karaliui: „Amen! Taip sako Viešpats, mano valdovo karaliaus Dievas.“ 37 Kaip Viešpats buvo su mano valdovu karaliumi, taip tebūnie jis su Saliamonu ir tepadaro jo sostą didingesnį už mano valdovo karaliaus Dovydo sostą. 38 Taigi kunigas Cadokas, pranašas Natanas, Jehojados sūnus Benajas, keretai ir peletai nuėjo žemyn, užsodino Saliamoną ant karaliaus Dovydo mulo ir nuvedė jį į Gihoną. 39 Kunigas Cadokas paėmė iš Padangtės aliejaus ragą ir patepė Saliamoną. Jie pūtė trimitą, ir visa tauta šaukė: „Tegyvuoja karalius Saliamonas!“ 40 Visi žmonės ėjo paskui jį, mušė dūdas ir džiaugėsi taip, kad net žemė drebėjo nuo jų triukšmo. 41 Adonijas ir visi jo svečiai, baigę valgyti, tai išgirdo. Joabas, išgirdęs trimito garsą, tarė: „Kodėl mieste toks triukšmas ir šurmulys?“ 42 Jam dar tebekalbant, atėjo kunigo Abjataro sūnus Jehonatanas. Adonijas jam tarė: „Užeik, nes tu esi narsus vyras ir atneši gerą žinią“. 43 Jonatanas atsakė Adonijui: „Iš tiesų mūsų valdovas karalius Dovydas paskelbė Saliamoną karaliumi.“