Pauliaus ir Teklos darbai 1 SKYRIUS 1 Kai Paulius, pabėgęs iš Antiochijos, nuvyko į Ikonijų, jo palydovais tapo Demas ir Hermogenas, kurie tuo metu buvo kupini veidmainystės. 2 Bet Paulius, žvelgdamas vien į Dievo gerumą, nedarė jiems žalos, bet labai juos mylėjo. 3 Todėl jis stengėsi jiems pateikti visus Kristaus orakulus ir doktrinas bei Dievo mylimojo Sūnaus Evangelijos planą, mokydamas juos Kristaus pažinimo, kaip jis jam buvo apreikštas. 4 Išgirdęs, kad Paulius atvyko į Ikonijų, vienas vyras, vardu Onesiforas, kartu su žmona Lektra ir sūnumis Simmija bei Zenonu išėjo jo pasitikti, norėdami pakviesti jį į savo namus. 5 Titas jiems buvo papasakojęs apie Paulių, nors jie dar nebuvo jo pažinę asmeniškai, tik buvo susipažinę su jo charakteriu. 6 Jie nuėjo karaliaus vieškeliu į Listrą ir ten sustojo laukdami jo, lygindami visus praeivius su tuo aprašymu, kurį jiems buvo davęs Titas. 7 Pagaliau jie pamatė ateinantį vyrą (būtent Paulių), žemo ūgio, pliką (arba nusiskuto) galvą, kreivomis šlaunimis, gražiomis kojomis, įdubusiomis akimis; turėjo kreivą nosį; kupiną malonės; nes kartais jis atrodė kaip žmogus, kartais turėjo angelo veidą. Ir Paulius, pamatęs Onesiforą, apsidžiaugė. 8 Onesiforas tarė: „Sveikas, palaimintojo Dievo tarne!“ Paulius atsakė: „Dievo malonė tebūnie su tavimi ir tavo šeima.“ 9 Bet Demosą ir Hermogeną apėmė pavydas ir, apsimesdamas dideliu pamaldumu, Demas tarė: „Argi mes ne palaimintojo Dievo tarnai? Kodėl mūsų nepasveikinai?“ 10 Onesiforas atsakė: „Kadangi jumyse nepastebėjau teisumo vaisių; tačiau jei esate tokie, būsite laukiami ir mano namuose.“ 11 Paulius nuėjo į Onesiforo namus, ir dėl to šeimoje kilo didelis džiaugsmas. Jie atsidėjo maldai, duonos laužymui ir klausėsi Pauliaus skelbiant Dievo žodį apie saikingumą ir prisikėlimą: 12 Palaiminti tyraširdžiai, nes jie regės Dievą. 13 Palaiminti tie, kurie saugo savo kūną nesuterštą (arba tyrą); nes jie bus Dievo šventykla. 14 Palaiminti santūrūs (arba skaistūs), nes Dievas jiems apsireikš. 15 Palaiminti tie, kurie atsisako savo pasaulietinių malonumų; nes jie bus Dievo priimti. 16 Palaiminti, kurie turi žmonas, lyg jų ir neturėtų, nes jie bus Dievo angelais. 17 Palaiminti, kurie dreba prieš Dievo žodį; nes jie bus paguosti. 18 Palaiminti tie, kurie išlaiko savo krikštą tyrą; nes jie ras ramybę su Tėvu, Sūnumi ir Šventąja Dvasia.
19 Palaiminti tie, kurie seka Jėzaus Kristaus išmintį (arba doktriną), nes jie bus vadinami Aukščiausiojo sūnumis. 20 Palaiminti tie, kurie laikosi Jėzaus Kristaus nurodymų; nes jie gyvens amžinojoje šviesoje. 21 Palaiminti tie, kurie dėl Kristaus meilės atsisako pasaulio šlovės; nes jie teis angelus, bus pasodinti Kristaus dešinėje ir nepatirs paskutiniojo teismo kartėlio. 22 Palaiminti mergelių kūnai ir sielos; nes jos priimtinos Dievui ir nepraras savo nekaltybės atlygio; nes jų (dangiškojo) Tėvo žodis pasirodys veiksmingas jų išgelbėjimui jo Sūnaus dieną, ir jie džiaugsis poilsiu per amžius. 2 SKYRIUS 1 Pauliui sakant šį pamokslą Onesiforo namų bažnyčioje, viena mergelė, vardu Tekla, kurios motinos vardas buvo Teoklija ir kuri buvo susižadėjusi su vyru, vardu Tamyris, sėdėjo savo namuose prie lango. 2 Iš kur, pro langą name, kuriame gyveno Paulius, ji dieną naktį klausėsi Pauliaus pamokslų apie Dievą, apie meilę, apie tikėjimą Kristumi ir apie maldą; 3 Ji taip pat nenorėjo atsitraukti nuo lango, kol su nepaprastu džiaugsmu nepasidavė tikėjimo doktrinai. 4 Galiausiai, pamačiusi daug moterų ir mergelių, įeinančių pas Paulių, ji karštai troško būti laikoma verta pasirodyti jo akivaizdoje ir išgirsti Kristaus žodį, nes ji dar nebuvo mačiusi paties Pauliaus, o tik girdėjo jo pamokslus, ir tai vienintelius. 5 Bet kai jos niekas neįkalbėjo išeiti nuo lango, motina pasiuntė pasiuntinį pas Tamyrį, kuri atvyko su didžiausiu džiaugsmu, tikėdamasi dabar ją vesti. Taigi jis paklausė Teoklijos: „Kur mano Tekla?“ 6 Teoklija atsakė: „Tamyris, turiu tau pasakyti kai ką labai keisto; Tekla tris dienas nepasitraukė nuo lango – nei valgyti, nei gerti, o taip įdėmiai klausėsi kažkokio užsieniečio gudrių ir apgaulingų kalbų, kad aš labai žaviuosi, Tamyris, kad jauna moteris, žinoma dėl savo kuklumo, leidžiasi taip įtikinama.“ 7 Nes tas vyras sukėlė sąmyšį visam Ikonijaus miestui ir net tavojai Teklai, be kitų. Visos moterys ir jaunuoliai plūsta pas jį priimti jo doktrinos; kuris, be visų kitų, jiems sako, kad yra tik vienas Dievas, kurį vieną reikia garbinti, ir kad mes turime gyventi skaistybėje. 8 Nepaisant to, mano dukra Tekla, tarsi voratinklis, pririštas prie lango, yra sužavėta Pauliaus kalbų ir klausosi jų su nepaprastu užsidegimu ir didžiuliu malonumu; ir taip, klausydamasi to, ką jis sako, jaunoji moteris yra suviliota. O dabar eik ir kalbėk su ja, nes ji tau susižadėjusi. 9 Taigi Tamyris nuėjo ir, ją pasveikinęs, stengdamasis jos nenustebinti, tarė: „Tekla, mano sutuoktine, kodėl sėdi tokioje melancholiškoje pozoje? Kokį keistą įspūdį tau daro? Atsisuk į Tamyrį ir parausta.“ 10 Jos motina irgi panašiai jai tarė: „Vaike, kodėl tu sėdi tokia paniurusi ir, lyg nustebusi, nieko neatsakai?“ 11 Tada jos labai verkė: Tamirija, kad jis neteko savo žmonos; Teoklija, kad ji neteko dukters; ir tarnaitės, kad neteko savo meilužės; ir šeimoje kilo visuotinis gedėjimas. 12 Tačiau visa tai nepaliko Teklai tokio įspūdžio, kad ji atsigręžtų į juos ir atkreiptų į juos dėmesį; ji vis dar žvelgė į Pauliaus kalbas.