Sargybinis Ezechielio 3:17-21 17 Žmogaus sūnau, aš paskyriau tave Izraelio namų sargybiniu. Todėl išgirsk žodį iš mano lūpų ir perduok jiems mano įspėjimą. 18 Jei sakau nedorėliui: „Tu tikrai mirsi“, o tu jo neperspėji ir nekalbi, kad įspėtum nedorėlį apie jo nedorą kelią, kad išgelbėtum jo gyvybę, tai tas nedorėlis mirs dėl savo nusikaltimų, bet jo kraujo Aš reikalausiu iš tavo rankos. 19 Bet jei įspėsi nedorėlį, o jis neatsigręš nuo savo nedorybių ir nepaliks savo nedoro kelio, jis mirs dėl savo kaltės, bet tu išgelbėsi savo sielą. 20 Kai teisusis nusigręžia nuo savo teisumo ir daro nedorybę, ir Aš paduodu jam prieš akis kliūtį, jis mirs. Kadangi tu jo neįspėjai, jis mirs savo nuodėmėje, ir jo teisumas, kurį jis vykdė, nebus prisimenamas. Bet jo kraujo Aš pareikalausiu iš tavo rankos. 21 Tačiau jei įspėsi teisųjį, kad teisusis nenusidėtų, ir jis nenusidės, jis tikrai gyvens, nes buvo įspėtas; tu išgelbėjai savo sielą.
Ezechielio 33:1-33 1 Viešpats vėl kalbėjo man: 2 Žmogaus sūnau, kalbėk savo tautos vaikams ir sakyk jiems: ‘Kai Aš siųsiu kardą į kraštą, o krašto žmonės paims vyrą iš savo apylinkių ir paskirs jį sargybiniu, 3 Jei, pamatęs kardą ateinant į kraštą, jis pučia trimitą ir įspėja žmones; 4 Jei kas išgirs trimito garsą ir nepaisys perspėjimo, o kardas jį nužudys, jo kraujas kris ant jo paties galvos. 5 Jis išgirdo trimito garsą, bet nepaisė perspėjimo; jo kraujas kristų ant jo paties. Bet kas paklausys perspėjimo, išgelbės savo sielą. 6 Bet jei sargybinis pamatys artėjantį kardą, bet nepūs trimito ir žmonės nebus įspėti, jei kardas ateis ir nužudys ką nors iš jų, tas bus nužudytas dėl savo kaltės, bet jo kraujo pareikalausiu iš sargybinio rankos. 1
7 Taigi, žmogaus sūnau, aš paskyriau tave Izraelio namų sargybiniu; išgirsk žodį iš mano lūpų ir įspėk juos mano vardu. 8 Kai sakau nedorėliui: „Nedorėli, tu tikrai mirsi“, – jei tu nekalbėsiu, kad įspėtum nedorėlį apie jo kelią, tas nedorėlis mirs savo nusikaltimuose, bet jo kraujo reikalausiu iš tavo rankos. 9 Tačiau, jei įspėsi nedorėlį apie jo kelią, kad nuo jo atsigręžtų, o jis neatsigręš nuo savo kelio ir mirs dėl savo nedorybių, bet tu išgelbėsi savo sielą. 10 Todėl, žmogaus sūnau, kalbėk Izraelio namams: ‘Jei mūsų nusikaltimai ir nuodėmės yra ant mūsų ir mes dėl jų nykstame, kaip tada gyvensime?’ 11 Sakyk jiems: „Kaip Aš gyvas, – sako Viešpats Dievas, – Aš nenoriu nedorėlio mirties, bet noriu, kad nedorėlis atsigręžtų nuo savo kelio ir gyventų. Atsigręžkite, atsigręžkite nuo savo piktų kelių! Kodėl turėtumėte mirti, Izraelio namai? 12 Todėl, žmogaus sūnau, sakyk savo tautos vaikams: ‘Teisiojo teisumas neišgelbės jo nusikaltimo dieną. Nedorėlio nedorybė nenuvils jo, kai jis atsigręš nuo savo nedorybių. Teisusis negalės gyventi dėl savo teisumo tą dieną, kai nusidės.’ 13 Kai Aš sakysiu teisiajam: „Jis tikrai gyvens“, o jis, pasitikėdamas savo teisumu, elgsis nedorai, – jo teisumas nebus prisimintas, – bet jis mirs už savo padarytą nedorybę. 14 Kai sakau nedorėliui: „Tu tikrai mirsi“, jei jis atsigręš nuo savo nuodėmės ir darys, kas teisinga ir teisinga, 15 Jei nedorėlis grąžina užstatą, atiduoda, ką apiplėšė, vaikšto pagal gyvenimo įstatymus, nedarydamas nedorybės, jis tikrai gyvens ir nemirs. 16 Jam nebus primintos jokios jo padarytos nuodėmės; jis darė tai, kas teisinga ir teisinga, jis tikrai gyvens. 17 Tavo tautos vaikai sako: „Viešpaties kelias nėra teisingas“, bet jų pačių kelias nėra teisingas. 18 Kai teisusis nusigręžia nuo savo teisumo ir daro nedorybę, jis dėl to mirs. 19 Bet jei nedorėlis nusigręžia nuo savo nedorybių ir daro, kas teisinga ir teisu, jis dėl to gyvens. 20 Tačiau jūs sakote: „Viešpaties kelias nėra teisingas!“ O Izraelio namai, teisiu jus kiekvieną pagal jo kelius. 21 Dvyliktaisiais mūsų tremties metais, dešimto mėnesio penktąją dieną, pas mane atėjo vienas pabėgėlis iš Jeruzalės ir pranešė: „Miestas nugalėtas“. 22 Vakare, prieš ateinant pabėgėliui, Viešpaties ranka buvo ant manęs ir atvėrė mano burną, kol jis atėjo pas mane rytą. Tada mano burna atsivėrė, ir aš nebebuvau nebylys. 23 Tada man atėjo Viešpaties žodis: 24 Žmogaus sūnau, tie, kurie gyvena Izraelio žemės dykumose, sako: ‘Abraomas buvo vienas ir paveldėjo žemę, o mūsų yra daug; žemė mums duota paveldėti.’ 25 Todėl sakyk jiems: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Jūs valgote su krauju, keliate akis į savo stabus ir praliejate kraują, ir ar paveldėsite kraštą?’ 26 Jūs stovite ant savo kalavijų, darote bjaurystes ir išniekinate kiekvienas savo artimo žmoną. Ir ar paveldėsite žemę? 27 Sakyk jiems: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Kaip Aš gyvas, tie, kurie bus dykumose, žus nuo kardo, o tuos, kurie bus atvirame lauke, atiduosiu žvėrims praryti, o kurie bus tvirtovėse ir olose, mirs nuo maro.’“ 28 Aš paversiu kraštą dykyne, jo didybei bus lemta pabaiga; Izraelio kalnai bus apleisti, niekas per juos nebekeliaus. 29 Tada jie žinos, kad aš esu Viešpats, kai paversiu kraštą dykyne dėl visų jų padarytų bjaurysčių. 30 Žmogaus sūnau, tavo tautos vaikai vis dar kalba prieš tave prie sienų ir namų durų, kalba vienas kitam, kiekvienas savo broliui: „Ateikite ir pasiklausykite, koks žodis ateina iš Viešpaties!“ 31 Jie ateis pas tave kaip žmonės, ir sėdės prieš tave kaip mano žmonės, ir klausysis tavo žodžių, bet jų nevykdys. Jų lūpomis jie kalba apie meilę, bet jų širdis seka godumą. 32 Ir štai tu jiems esi kaip labai graži daina žmogaus, turinčio malonų balsą ir mokančio gerai groti instrumentu. Jie girdi tavo žodžius, bet jų nevykdo.
2
33 Ir kai tai įvyks (štai, tai įvyks), tada jie žinos, kad tarp jų buvo pranašas.
Sargybinio vaidmuo Pastatytas ant sienos: Kaip senovės sargybinis apžvalgos bokšte, pastebėjęs priešą ir pučiantis trimitu, Ezechielis buvo pašauktas pamatyti dvasinį pavojų ir paskelbti aliarmą. Įspėjimo paskelbimas: Jis turėjo pasakyti nedorėliams, kad atsigręžtų nuo savo nuodėmingų kelių.
Atskaitomybės principas Jei sargybinis perspėja: jei Ezechielis davė perspėjimą, o žmonės atsisakė klausyti, žmonės buvo atsakingi už savo pačių sunaikinimą. Jei sargybinis nesuveikia: Jei Ezechielis nesukeldavo pavojaus signalo, Dievas laikė Ezechielį asmeniškai atsakingu už prarastas gyvybes.
Ezechielio 33 eilutė po eilutės 1 dalis: Sargybinio pareiga (1–9 eilutės) Šiame skyriuje Ezechielio dvasinės pareigos apibrėžiamos ryškiais karinės gvardijos vaizdiniais. 1–3 eilutės: Scenarijus. Dievas aprašo standartinę senovės praktiką: kai miestui gresia invazija, piliečiai išsirenka vyrą, kuris stovi ant sienos. Jo vienintelis darbas – saugotis kardo (priešo) ir pūsti trimitą, kad įspėtų žmones. 4–5 eilutės: Žmonių atsakomybė. Jei suskamba trimitas, o kas nors jo nepaiso, jų mirtis yra jų pačių kaltė. Jie išgirdo perspėjimą ir pasirinko neveiklumą. Ir atvirkščiai, tie, kurie priima perspėjimą, išgelbėja savo gyvybes. 6 eilutė: Sargybinio nesėkmė. Jei sargybinis mato artėjantį priešą, bet nepučia trimito , piliečiai vis tiek pražudomi dėl savo nuodėmių, bet Dievas sargybinį laiko atsakingu už jų kraują. 7–9 eilutės: Dvasinis pritaikymas. Dievas aiškiai įvardija Ezechielį Izraelio namų sargybiniu . Ezechielis turi išgirsti žodį iš Dievo lūpų ir įspėti žmones. Jei Dievas paskelbia teismą nedorėliams, o Ezechielis tyli, nedorėlis miršta, bet Ezechielis laikomas kaltu. Jei Ezechielis juos įspėja, o jie įspėja, Ezechielis išteisinamas nuo visos kaltės. 2 dalis: Asmeninė atsakomybė ir malonė (10–20 eilutės) Šiame skyriuje kalbama apie ištremtų izraelitų neviltį ir nubrėžiamas tikrasis Dievo troškimas žmonijai. 10 eilutė: Žmonių neviltis. Tremtiniai jaučiasi prislėgti savo nuodėmių ir klausia: „Kaip tada mums gyventi?“. Jie tiki, kad jų nuosprendis yra įtvirtintas akmenyje ir nėra jokio pabėgimo. 11 eilutė: Dievo širdis. Tai viena garsiausių Ezechielio eilučių. Dievas pareiškia: „Aš nenoriu nedorėlio mirties, bet noriu, kad nedorėlis atsigręžtų nuo savo kelio ir gyventų . “ Jis karštai prašo: „Grįžkite, atsigręžkite nuo savo piktų kelių! Kodėl turėtumėte mirti, Izraelio namai?“
3
12–16 eilutės: Teisumo dinamika. Dievas paaiškina, kad praeities veiksmai negarantuoja ateities statuso. Jei istoriškai teisus žmogus pasitiki savo praeities gerais darbais ir atsigręžia į nuodėmę, praeities teisumas jo neišgelbės. Jei istoriškai nedoras žmogus atgailauja, grąžina pavogtą turtą ir vaikšto pagal Dievo nutarimus, jo praeities nuodėmės yra pamirštos. Jis tikrai gyvens. 17–20 eilutės: Dievo teisingumas. Izraelitai skundžiasi, kad „Viešpaties kelias nėra teisingas “ : Dievas atkerta, kad jų pačių keliai yra neteisingi. Jis pakartoja, kad teis kiekvieną asmenį pagal jo paties elgesį, pabrėždamas asmeninę atsakomybę, o ne bendrą kaltę. 3 dalis: Jeruzalės žlugimo patvirtinimas (21–22 eilutės) Ši trumpa pasakojimo dalis žymi didžiulį lūžio tašką Ezechielio tarnystėje. 21 eilutė: Žinia atkeliauja. Dvyliktaisiais tremties metais iš Jeruzalės atvyksta išgyvenęs žmogus ir praneša tragišką žinią: „Miestas sutriuškintas “ . Taip išsipildo viskas, ką Ezechielis metų metus pranašavo. 22 eilutė: Ezechielio burna atsivėrė. Vakarą prieš išgyvenusiojo atvykimą Dievo ranka buvo ant Ezechielio ir atvėrė jam burną. Iki šiol Ezechielis buvo antgamtiškai ištiktas „ nebylio “ ir galėjo kalbėti tik tada, kai Dievas davė jam tiesioginę pranašystę (Ezechielio 3:26-27). Nuo šios akimirkos jo kalba buvo visiškai atkurta. 4 dalis: Teismas tiems, kurie liko žemėje (23–29 eilutės) Dievas sprendžia žydų, kuriems pavyko likti sugriautame Izraelio krašte, iliuzijas. 24–26 eilutės: Likučių arogancija. Griuvėsiuose likę žmonės pretenduoja į žemės nuosavybę. Jie teigia, kad jei Abraomas buvo tik vienas žmogus ir paveldėjo žemę, jie – kaip ir daugelis žmonių – turi dar didesnę teisę į ją. Dievas atsako, atkreipdamas dėmesį į jų nuolatines nuodėmes: mėsos su krauju valgymą, stabmeldystę ir kraujo praliejimą. Jis klausia: „Ar jūs paveldėsite žemę?“ 27–29 eilutės: Visiškas nuniokojimas. Dievas pažada, kad besislepiantys griuvėsiuose, olose ir atviruose laukuose žus nuo kardo, žvėrių ir maro. Kraštas bus paverstas visiška dykyne, kad būtų sutriuškintas jų išdidumas. 5 dalis: Paviršutiniško klausymosi pavojus (30–33 eilutės) Skyrius baigiasi įspėjimu Ezechieliui apie jo populiarią reputaciją tarp tremtinių. 30–32 eilutės: Pramogos ir paklusnumas. Dievas perspėja Ezechielį, kad žmonės apie jį kalba už akių ir kviečia vienas kitą: „Ateikite, prašau, ir pasiklausykite, koks žodis ateina iš Viešpaties.“ Tačiau jie elgiasi su Ezechieliu kaip su meilės dainų dainininku, turinčiu gražų balsą . Jie mėgsta klausytis jo žodžių kaip pramogos, bet visiškai neketina jų įgyvendinti, nes jų širdys godžios. 33 eilutė: Galutinis įrodymas. Dievas daro išvadą, kad kai viskas, ką Ezekielis pranašavo, pagaliau išsipildys, šie paviršutiniški klausytojai per vėlai supras, kad „tarp jų buvo pranašas“.
Sargybinio koncepcijos taikymas Naujajame Testamente Naujajame Testamente sargybinio vaidmuo perkeliamas iš vieno Senojo Testamento pranašo į krikščionių tarnus, bažnyčios vadovus ir tikinčiuosius, dalijančius Evangeliją. 4
1. Dvasinė atskaitomybė (pastoriams ir vadovams) Naujajame Testamente bažnyčios vadovai apibūdinami kaip dvasiniai sargybiniai, kurie turi duoti Dievui ataskaitą už savo globojamas sielas. Hebrajams 13:17: „Klausykite savo vadovų ir būkite jiems atsidavę, nes jie budi jūsų sielų labui , kaip tie, kurie turės duoti apyskaitą...“ Pritaikymas: Pastoriai turi griežtą pareigą skelbti visą tiesą, įskaitant įspėjimus apie nuodėmę ir teismą, o ne tik malonias žinutes, atspindėdami Ezechielio atskaitomybės pavyzdį. 2. Pauliaus „švarių rankų“ gynyba Apaštalas Paulius aiškiai vartojo Ezechielio žodžius apibūdindamas savo misionierišką darbą. Atsisveikindamas su Efezo vyresniaisiais, jis pareiškė: Apaštalų darbų 20:26–27: „Todėl šiandien jums liudiju, kad esu tyras nuo visų kraujo . Nes nevengiau jums skelbti visų Dievo nutarimų.“ Pritaikymas: Paulius žinojo, kad ištikimai skelbdamas Evangeliją ir įspėdamas kiekvieną sutiktą žmogų, jis sėkmingai „išgelbėjo savo sielą“, kaip aprašyta Ezechielio 33:9. 3. Kvietimas į dvasinį budrumą (visiems tikintiesiems) Graikiškas žodis, dažnai verčiamas kaip „budėti“ arba „būti budriam“ ( gregoreo ), dažnai vartojamas Jėzaus ir apaštalų, išplėsdami sargybinio mąstyseną į visus krikščionis. Morkaus 13:37 (Jėzaus įsakymas): „ Ir ką sakau jums, sakau visiems: budėkite . “ 1 Petro 5:8: „Būkite blaivūs, budėkite , nes jūsų priešininkas velnias slankioja aplinkui kaip riaumojantis liūtas, tykodamas ką praryti.“ Pritaikymas: Naujojo Testamento tikintieji yra pašaukti būti savo gyvenimo, savo šeimų ir bendruomenių sargybiniais – budriais dėl dvasinės apgaulės ir antrojo Kristaus atėjimo.
5