Teleportacija Šventajame Rašte Habakukas Belis ir slibinas 1:33-42 33 Judėjoje gyveno pranašas, vardu Habakukas. Jis buvo išviręs virtos viralo, laužęs dubenyje duoną ir ėjo į lauką nunešti pjovėjams. 34 Bet Viešpaties angelas tarė Habakukui: „Eik ir nunešk savo pietus į Babiloną Danieliui, kuris yra liūtų duobėje.“ 35 Habakukas tarė: „Viešpatie, aš niekada nemačiau Babilono ir nežinau, kur yra duobė.“ 36 Tada Viešpaties angelas paėmė jį už galvos, nunešė už plaukų ir, savo dvasios įkarščiu, pastatė jį Babilone virš duobės. 37 Ir Habakukas šaukė: „Danieliau, Danieliau, imk pietus, kuriuos tau atsiuntė Dievas!“ 38 Danielius tarė: „Tu atsiminei mane, Dieve, ir neapleidai tų, kurie Tavęs ieško ir Tave myli.“ 39 Danielius atsikėlė ir valgė, o Viešpaties angelas tuojau pat vėl pastatė Habakūką į jo vietą. 40 Septintąją dieną karalius nuėjo apraudoti Danieliaus. Atėjęs prie duobės, jis įėjo ir pamatė Danielių sėdintį. 41 Tada karalius garsiu balsu sušuko: „Didis yra Viešpats, Danieliaus Dievas, ir nėra kito, tik Tu!“ 42 Ir jis ištraukė jį ir įmetė į duobę tuos, kurie buvo jo pražūties kaltininkai, ir jie buvo praryti akimirksniu jo akivaizdoje.
Angelas Rafaelis Tobito 12:1-22 1 Tada Tobitas pasišaukė savo sūnų Tobiją ir tarė jam: „Sūnau, pasirūpink, kad vyras gautų savo atlyginimą, kuris ėjo su tavimi, ir tu privalai jam atiduoti daugiau.“ 2 Tobijas jam tarė: „Tėve, man nebus bloga duoti jam pusę tų daiktų, kuriuos atnešiau.“ 3 Jis mane sugrąžino pas tave saugiai, išgydė mano žmoną, atnešė man pinigus ir išgydė tave. 4 Tada senolis tarė: „Tai jam priklauso“. 5Tada jis pašaukė angelą ir tarė jam: „Imk pusę visko, ką atsinešei, ir eik saugiai.“ 6 Tada jis pasivadino juos abu atskirai ir tarė jiems: „Garbinkite Dievą, šlovinkite Jį, aukštinkite Jį ir šlovinkite Jį už tai, ką Jis jums padarė visų gyvųjų akivaizdoje. Gera šlovinti Dievą, išaukštinti Jo vardą ir garbingai skelbti Dievo darbus; todėl nedelskite Jo šlovinti. 7 Gera laikyti karaliaus paslaptį paslaptyje, bet garbinga atskleisti Dievo darbus. Daryk gera, ir tavęs nelies joks piktas. 8 Malda gerai veikia su pasninku, išmalda ir teisumu. Mažai teisumo yra geriau nei daug neteisumo. Geriau duoti išmaldą, negu kaupti auksą.
1
Teleportacija Šventajame Rašte
9 Nes išmalda išgelbsti nuo mirties ir apvalys visas nuodėmes. Tie, kurie daro išmaldą ir elgiasi teisume, bus pripildyti gyvenimo. 10 Bet tie, kurie nusideda, yra savo pačių gyvybės priešai. 11 Nieko nuo tavęs neslėpsiu. Nes sakiau: „Gera slėpti karaliaus paslaptį, bet garbinga atskleisti Dievo darbus“. 12 Taigi, kai tu ir tavo marti Sara meldėtės, aš priminiau jūsų maldas Šventajam. Kai palaidojai mirusiuosius, aš taip pat buvau su tavimi. 13 Kai tu nedelsei atsikelti, palikti savo pietus ir nueiti apdengti mirusiųjų, tavo geras darbas nebuvo nuo manęs paslėptas, nes aš buvau su tavimi. 14 Ir dabar Dievas pasiuntė mane išgydyti tave ir tavo marčią Sarą. 15 Aš esu Rafaelis, vienas iš septynių šventųjų angelų, kurie perduoda šventųjų maldas ir kurie įeina ir išeina Šventojo šlovės akivaizdoje. 16 Tada abudu išsigando ir puolė veidais ant žemės, nes buvo išsigandę. 17 Bet jis jiems tarė: „Nebijokite, nes jums gerai seksis; todėl šlovinkite Dievą.“ 18 Nes atėjau ne iš savo malonės, bet mūsų Dievo valia; todėl šlovinkite Jį per amžius. 19 Visas šias dienas jums pasirodžiau, bet nei valgiau, nei gėriau, o jūs matėte regėjimą. 20 Taigi dabar dėkokite Dievui, nes aš kylu pas tą, kuris mane siuntė; o visa, kas įvykę, surašykite knygoje. 21 Ir kai jie atsikėlė, jie jo daugiau nebematė. 22 Tada jie išpažino didžius ir nuostabius Dievo darbus ir kaip jiems pasirodė Viešpaties angelas.
Ezechielis Ezechielio 3:12-15 12 Tada dvasia mane pakėlė, ir aš išgirdau už savęs galingą riaumojimą, sakantį: „Palaiminta Viešpaties šlovė iš Jo vietos!“ 13 Taip pat girdėjau gyvų būtybių sparnų šniokštimą, kai jie lietėsi vienas su kitu, ratų ūžesį priešais juos ir didelio ūžesio garsą. 14 Dvasia mane pakėlė ir nunešė, ir aš ėjau apimtas kartėlio, savo dvasios karštyje; bet Viešpaties ranka buvo stipri ant manęs. 15 Tada atėjau pas tremtinius Telabibe, gyvenančius prie Kebaro upės, ir atsisėdau ten, kur jie sėdėjo, ir septynias dienas buvau apstulbęs tarp jų. Ezechielio 8:1-4 1 Šeštaisiais metais, šešto mėnesio penktą dieną, kai sėdėjau savo namuose ir Judo vyresnieji sėdėjo priešais mane, Viešpaties Dievo ranka nukrito ten ant manęs. 2 Tada aš pamačiau panašumą į ugnį: nuo jo strėnų žemyn – ugnis; o nuo jo strėnų aukštyn – tarsi spindesys, tarsi gintaro spalvos. 3 Jis ištiesė ranką ir paėmė mane už galvos; dvasia pakėlė mane tarp žemės ir dangaus ir nunešė Dievo regėjimuose į Jeruzalę, prie vidinių vartų, kurie žiūri į šiaurę, kur buvo pavydo statulos, kuri žadina pavydą, vieta. 4 Ir štai ten buvo Izraelio Dievo šlovė, kaip mačiau regėjime lygumoje.
Jėzus Kristus Mato 4:1-11 1 Tada Jėzus buvo Dvasios nuvestas į dykumą, kad būtų velnio gundomas. 2 Ir kai jis pasninkavo keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų, jis galiausiai išalko. 3 Ir gundytojas, priėjęs prie jo, tarė: „Jei tu esi Dievo Sūnus, liepk, kad šie akmenys pavirstų duona.“
2
Teleportacija Šventajame Rašte
4 Bet jis atsakė: „ Parašyta: ‘Žmogus gyvens ne viena duona, bet kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš Dievo lūpų’. 5 Tada velnias paima Jį į šventąjį miestą ir pastato ant šventyklos šelmens, 6 ir tarė jam: „Jei esi Dievo Sūnus, pulk žemyn, nes parašyta: ‘Jis duos savo angelams įsakymą dėl tavęs, ir jie nešios tave ant rankų, kad neužsigautum kojos į akmenį’. 7 Jėzus jam tarė: „ Taip pat parašyta: ‘Negundyk Viešpaties, savo Dievo’. 8 Vėl velnias paima Jį į labai aukštą kalną ir parodo Jam visas pasaulio karalystes ir jų šlovę. 9 ir tarė jam: „Visa tai aš tau duosiu, jei parpuolęs pagarbinsi mane“. 10 Tada Jėzus jam tarė: „ Eik šalin, šėtone! Nes parašyta: ‘Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir jam vienam tetarnauk’. 11 Tada velnias Jį paliko, ir štai angelai prisiartino ir Jam tarnavo. Luko 4:1–13 1 Jėzus, kupinas Šventosios Dvasios, grįžo nuo Jordano ir Dvasios buvo nuvestas į dykumą, 2 Keturiasdešimt dienų buvo velnio gundomas. Tomis dienomis jis nieko nevalgė, o joms pasibaigus, jis išalko. 3 Ir velnias jam tarė: „Jei tu Dievo Sūnus, liepk šiam akmeniui pavirsti duona.“ 4 Jėzus jam atsakė: „ Parašyta: ‘Žmogus gyvens ne viena duona, bet ir kiekvienu Dievo žodžiu’. 5 Ir velnias, paėmęs Jį į aukštą kalną, akimirksniu parodė Jam visas pasaulio karalystes. 6 Ir velnias jam tarė: „Visą šią valdžią ir jų šlovę aš duosiu tau, nes ji man atiduota, ir kam noriu, tam ją duosiu.“ 7 Todėl, jei mane pagarbinsi, visa bus tavo. 8 Jėzus jam atsakė: „ Eik šalin nuo manęs, šėtone! Nes parašyta: ‘Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir jam vienam tetarnauk’. 9 Ir jis nuvedė Jį į Jeruzalę, pastatė ant šventyklos šelmens ir tarė Jam: „Jei esi Dievo Sūnus, pulk žemyn iš čia!“ 10 Nes parašyta: „Jis duos savo angelams įsakymą saugoti tave.“ 11 Ir jie nešios tave ant rankų, kad neužsigautum kojos į akmenį. 12 Jėzus jam atsakė: „ Pasakyta: ‘Negundyk Viešpaties, savo Dievo’. 13 Ir kai velnias baigė visus gundymus, jis kuriam laikui atsitraukė nuo jo. Luko 24:13–53 13 Ir štai du iš jų tą pačią dieną nuvyko į kaimą, vadinamą Emausu, maždaug už šešiasdešimties stadijų nuo Jeruzalės. 14 Ir jie kalbėjosi apie visa tai, kas buvo įvykę. 15 Jiems besikalbant ir svarstant, prisiartino pats Jėzus ir ėjo kartu su jais. 16 Bet jų akys buvo uždengtos, kad jie jo neatpažintų. 17 Ir jis jiems tarė: „ Apie ką jūs kalbatės eidami ir liūdite?“ 18 Vienas iš jų, vardu Kleopas, atsakė jam: „Ar tik tu vienas esi ateivis Jeruzalėje ir nežinai, kas ten šiomis dienomis įvyko?“ 19 Jis paklausė jų: „ O kas?“ Jie atsakė: „Apie Jėzų iš Nazareto, kuris buvo pranašas, galingas darbu ir žodžiu Dievo ir visos tautos akyse.“ 20 Ir kaip aukštieji kunigai ir mūsų valdovai atidavė Jį pasmerkti mirčiai ir nukryžiavo. 21 Bet mes tikėjomės, kad jis bus tas, kuris atpirks Izraelį. Ir be viso to, šiandien yra trečia diena nuo tada, kai tai įvyko. 22 Taip, ir kai kurios moterys iš mūsų grupės, kurios anksti ryte buvo prie kapo, mus nustebino; 23 Neradusios jo kūno, jos atėjo ir sakė matusios angelų regėjimą, kuris sakė, kad jis gyvas. 24 Kai kurie iš mūsų sugrįžę nuėjo prie kapo ir rado viską taip, kaip moterys sakė, bet Jo paties nematė. 25 Tada jis jiems tarė: „ O jūs kvailiai ir jūsų širdis lėta tikėti viskuo, ką kalbėjo pranašai!
3
Teleportacija Šventajame Rašte
26 Argi Kristus neturėjo to kentėti ir įeiti į savo šlovę? 27 Ir pradėjęs nuo Mozės, primindamas visus pranašus, jis aiškino jiems, kas visuose Raštuose apie jį parašyta. 28 Jie artėjo prie kaimo, į kurį keliavo, o jis apsimetė norintis eiti toliau. 29 Bet jie jį sulaikė, sakydami: „Pasilik su mumis, nes jau vakaras, diena jau pasibaigusi.“ Ir jis įėjo pas juos pasilikti. 30 Ir atsitiko, kad, sėdėdamas su jais prie stalo, Jis paėmė duoną, palaimino ją, laužė ir davė jiems. 31 Ir jų akys atsivėrė, ir jie jį pažino, o jis dingo jiems iš akių. 32 Ir jie sakė vienas kitam: „Argi mūsų širdys nedegė mumyse, kai jis kalbėjo su mumis kelyje ir atvėrė mums Raštus?“ 33 Tą pačią valandą jie pakilo ir sugrįžo į Jeruzalę, kur rado susirinkusius vienuolika ir tuos, kurie buvo su jais. 34 sakydami: „Viešpats tikrai prisikėlė ir pasirodė Simonui“. 35 Jie papasakojo, kas įvyko kelyje ir kaip jie Jėzų pažino, kai Jis laužė duoną. 36 Jiems taip kalbant, pats Jėzus atsistojo jų viduryje ir tarė: „ Ramybė jums!“ 37 Bet jie buvo išsigandę ir sukrėsti, ir pamanė matę dvasią. 38 Ir jis tarė jiems: „ Kodėl jūs taip nerimaujate? Kodėl jūsų širdyse kyla tokios mintys?“ 39 Pažvelkite į mano rankas ir kojas – tai aš pats! Palieskite mane ir pamatykite; dvasia juk neturi kūno ir kaulų, kaip matote mane turint. 40 Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir kojas. 41 Jiems vis dar netikint iš džiaugsmo ir stebintis, jis paklausė: „ Ar turite čia ko nors valgyti?“ 42 Ir jie davė jam gabalėlį keptos žuvies ir gabalėlį medaus korio. 43 Ir jis paėmė ir valgė jų akivaizdoje. 44 Ir jis jiems tarė: „ Šie yra žodžiai, kuriuos jums kalbėjau, kol dar buvau su jumis, kad turi išsipildyti visa, kas parašyta apie mane Mozės įstatyme, pranašuose ir psalmėse.“ 45 Tada jis atvėrė jiems protą, kad jie suprastų Raštus, 46 ir tarė jiems: „ Taip parašyta, ir taip turėjo Kristus kentėti ir trečiąją dieną prisikelti iš numirusių.“ 47 ir, pradedant nuo Jeruzalės, jo vardu visoms tautoms bus skelbiama atgaila ir nuodėmių atleidimas. 48 Ir jūs esate šių dalykų liudytojai. 49 Ir štai Aš siunčiu jums savo Tėvo pažadą. Bet jūs pasilikite Jeruzalės mieste, kol būsite apgaubti jėga iš aukštybių. 50 Ir jis nuvedė juos iki Betanijos, ir pakėlė rankas, ir juos palaimino. 51 Ir atsitiko, kad, jam juos laiminant, jis atsiskyrė nuo jų ir buvo paimtas į dangų. 52 Jie pagarbino jį ir su dideliu džiaugsmu sugrįžo į Jeruzalę. 53 Ir nuolat buvo šventykloje, šlovindami ir šlovindami Dievą. Amen. Jono 6:16-21 16 Atėjus vakarui, Jo mokiniai nuėjo prie ežero, 17 Įlipę į valtį, jie plaukė per jūrą Kafarnaumo link. Jau buvo tamsu, ir Jėzus dar nebuvo atėjęs pas juos. 18 Ir jūra kilo dėl smarkaus vėjo. 19 Taigi, nuirdavę apie dvidešimt penkis ar trisdešimt stadijų, jie pamatė Jėzų, einantį ežeru ir artėjantį prie valties, ir jie išsigando. 20 Bet jis jiems tarė: „ Tai Aš, nebijokite!“ 21 Jie mielai jį įsodino į laivą, ir laivas tuojau pasiekė krantą, į kurį jie plaukė.
4
Teleportacija Šventajame Rašte
Filipas Apaštalų darbų 8:26–40 26 Viešpaties angelas tarė Pilypui: „Kelkis ir eik į pietus, keliu, kuris veda iš Jeruzalės į Gazą, kuri yra dykynė.“ 27 Jis atsikėlė ir nuėjo. Ir štai pasirodė etiopas, labai įtakingas etiopų karalienės Kandakės eunuchas, kuris buvo atsakingas už visus jos turtus. Jis buvo atvykęs į Jeruzalę pagarbinti. 28 Grįždamas jis sėdėjo savo vežime ir skaitė pranašą Izaiją. 29 Tada Dvasia tarė Pilypui: „Prieik ir prisijunk prie šio vežimo.“ 30 Pilypas nubėgo pas jį ir, išgirdęs jį skaitant pranašą Izaiją, paklausė: „Ar supranti, ką skaitai?“ 31 Jis tarė: „Kaip galiu suprasti, jei niekas man nepaaiškina?“ Ir jis prašė Pilypo užlipti ir atsisėsti šalia. 32 Rašto vieta, kurią jis skaitė, buvo ši: „Kaip avis, vedama į pjovyklą, Jis buvo vedamas, ir kaip ėriukas, tylus prieš savo kirpėją, taip ir Jis neatvėrė savo burnos.“ 33 Jam pažeminus, teismas buvo atimtas. Kas paskelbs jo gimimą? Juk jo gyvybė paimta iš žemės. 34 Eunuchas atsakė Pilypui: „Prašau tavęs, apie ką pranašas tai kalba? Apie save ar apie kokį kitą?“ 35 Pilypas, atvėręs lūpas, pradėjo nuo tos Rašto vietos ir jam pamokslavo apie Jėzų. 36 Ir beeidami toliau, jie priėjo prie vandens. Ir eunuchas tarė: „Štai vanduo! Kas man kliudo pasikrikštyti?“ 37 Pilypas tarė: „Jei tiki visa širdimi, galima.“ Šis atsakė: „Tikiu, kad Jėzus Kristus yra Dievo Sūnus.“ 38 Ir jis įsakė sustabdyti vežimą; ir jie abu – Pilypas ir eunuchas – įbrido į vandenį; ir Pilypas jį pakrikštijo. 39 Jiems išbrinus iš vandens, Viešpaties Dvasia pagavo Pilypą taip, kad eunuchas jo daugiau nebematė. Šis džiūgaudamas nuėjo savo keliu. 40 Pilypas buvo rastas Azote ir, keliaudamas, pamokslavo visuose miestuose, kol atvyko į Cezarėją.
Paulius Pažinojau žmogų Kristuje, kuris prieš keturiolika metų (ar kūne, nežinau, ar be kūno, nežinau, Dievas žino) buvo pagautas iki trečiojo dangaus. Ir pažinojau tokį žmogų (ar kūne, ar be kūno, nežinau, Dievas žino), kad jis buvo pagautas į rojų ir girdėjo neišsakomus žodžius, kurių žmogui nevalia ištarti. (2 Korintiečiams 12:2-4)
Enochas Kai Enochas papasakojo savo sūnums, angelai paėmė jį ant savo sparnų, nunešė į pirmąjį dangų ir padėjo ant debesų. Ir ten aš pažvelgiau, ir vėl pažvelgiau aukščiau, ir pamačiau eterį, ir jie mane pastatė į pirmąjį dangų ir parodė man labai didžiulę jūrą, didesnę už žemiškąją jūrą. Enocho paslaptys 3:1 Kai Enochas kalbėjosi su žmonėmis, Viešpats pasiuntė tamsą į žemę, ir ten buvo tamsa, ir ji apdengė tuos vyrus, stovinčius su Enochu. Jie pakėlė Enochą į dangų, kur yra Viešpats. Jis jį priėmė ir pastatė priešais save. Tamsa dingo nuo žemės, ir vėl atėjo šviesa. Žmonės matė ir nesuprato, kaip Enochas buvo paimtas, ir šlovino Dievą, ir rado ritinį, kuriame buvo užrašytas „nematomas Dievas“; ir visi grįžo namo. Enocho paslaptys 67:1-2
5