Saliamono odės ĮVADAS Štai keletas gražiausių taikos ir džiaugsmo dainų, kurias turi pasaulis. Vis dėlto jų kilmė, parašymo data ir tiksli daugelio eilučių reikšmė išlieka viena didžiausių literatūros paslapčių. Jos mus pasiekė viename labai sename dokumente sirų kalba. Akivaizdu, kad tas dokumentas yra vertimas iš originalaus graikų kalbos teksto. Dėl šių odų kilo kritinės diskusijos; vienas iš labiausiai tikėtinų paaiškinimų yra tas, kad tai naujai pakrikštytų pirmojo amžiaus krikščionių dainos. Keista, bet jose trūksta istorinių užuominų. Jų spindesys neatspindi kitų laikų. Jos nesiskolina nei iš Senojo Testamento, nei iš Evangelijų. Šių eilučių įkvėpimas yra tiesioginis. Jos primena Aristido pastabą: „Nauja tauta, su kuria susimaišė kažkas dieviško“. Čia slypi energija ir įžvalga, su kuria galime rasti paralelių tik iškiliausiose Šventojo Rašto dalyse. Už šias akinančias paslaptingas odes esame skolingi J. Rendeliui Harrisui, MA., garbingajam Clare koledžo Kembridže nariui. Jis apie jas sako: „Atrodo, nėra nieko, dėl ko visi sutaria, nebent odės yra nepaprasto grožio ir didelės dvasinės vertės.“ ODE 1 1 Viešpats ant mano galvos kaip karūna, ir aš be Jo nebūsiu. 2 Jie nuaudė man tiesos vainiką, ir tai išleido manyje pumpurus tavo šakoms. 3 Tai ne kaip nudžiūvusi karūna, kuri nežydi, bet Tu esi gyvas ant mano galvos ir pražydai ant mano galvos. 4 Tavo vaisiai pilni ir tobuli, jie pilni tavo išgelbėjimo. ODE 2 (Nė viena šios odės dalis niekada nebuvo identifikuota.) ODE 3 1... Aš apsivilkau: 2 Ir jo nariai yra su juo. Ir aš stoviu ant jų, ir jis mane myli: 3 Nebūčiau žinojęs, kaip mylėti Viešpatį, jei Jis nebūtų manęs mylėjęs. 4 Kas gi gali atskirti meilę, jei ne tas, kuris yra mylimas?
5 Aš myliu Mylimąjį, ir mano siela Jį myli: 6 Ir kur Jo poilsis, ten ir aš; 7 Ir nebūsiu svetimas, nes su Aukščiausiuoju ir Gailestinguoju Viešpačiu nėra gailesčio. 8 Esu susivienijęs su bėgimu, nes mylintis rado mylimąjį, 9 Ir kadangi mylėsiu Tą, kuris yra Sūnus, tapsiu sūnumi; 10 Kas susijungia su Tuo, kuris nemirtingas, tas ir pats taps nemirtingas; 11 Ir kas džiaugiasi Gyvuoju, tas taps gyvas. 12 Tai yra Viešpaties Dvasia, kuri nemeluoja, kuri moko žmonių sūnus Jo kelių. 13 Būkite išmintingi, supratingi ir budrūs. Aleliuja! ODE 4 1 Nė vienas žmogus, mano Dieve, nekeičia Tavo šventos vietos; 2 Ir jam neįmanoma to pakeisti ir padėti į kitą vietą, nes jis neturi tam jokios galios: 3 Tu savo šventovę sukūrei pirmiau, nei įrengei (kitas) vietas: 4 Kas senesnis, negali būti pakeistas jaunesnių už jį. 5 Viešpatie, Tu atidavei savo širdį savo tikintiesiems: Tu niekada nenuvysi ir neliksi be vaisių. 6 Nes viena Tavo tikėjimo valanda yra brangesnė už visas dienas ir metus. 7 Kas gi gali apsivilkti tavo malone ir nukentėti? 8 Nes tavo antspaudas žinomas: ir tavo kūriniai jį žino; ir tavo (dangiškosios) kareivijos jį turi; ir išrinktieji arkangelai juo apsirengę. 9 Tu davei mums savo bendrystę. Ne todėl, kad tau mūsų reikėjo, bet todėl, kad mums reikia Tavęs. 10 Išpilk ant mūsų savo rasą ir atverk savo turtingus šaltinius, kurie mums lieja pieną ir medų: 11 Juk tu neturi atgailos, kad atgailautum dėl to, ką pažadėjai. 12 Ir galas buvo apreikštas prieš tave: ką davei, davei dosniai. 13 Kad jų neatitrauktum ir nepaimtum, 14 Nes visa buvo apreikšta prieš Tave kaip Dievas ir sutvarkyta nuo pradžios prieš Tave. Ir Tu, Dieve, visa sukūrei. Aleliuja! ODE 5 1 Dėkosiu Tau, Viešpatie, nes myliu Tave; 2 O Aukščiausiasis, Tu manęs neapleisi, nes Tu esi mano viltis: 3 Dosniai gavau tavo malonę, per ją gyvensiu: 4 Mano persekiotojai ateis ir manęs nematys: 5 Tamsos debesis užgrius jų akis, ir tiršta tamsa juos aptemdys.