1 SKYRIUS 1 Antroji pranašo Esdro, sūnaus Saraijo, sūnaus Azarijos, sūnaus Helchijo, sūnaus Sadamijo, sūnaus Sadoko, sūnaus Achitobo, antroji knyga, 2 Sūnus Achijaus, sūnaus Fineeso, sūnaus Helio, sūnaus Amarijos, sūnaus Azijo, sūnaus Marimoto, sūnaus Arnos, sūnaus Ozijo, sūnaus Borito, sūnaus Abisėjaus. , Fineeso sūnus, Eleazaro sūnus, 3 Aarono sūnus iš Levio giminės; kuris buvo nelaisvėje medų žemėje, valdant persų karaliui Artekserksui. 4 Ir man atėjo Viešpaties žodis: 5 Eik ir parodyk mano tautai jų nuodėmingus darbus ir jų vaikams apie jų nedorybes, kurias jie padarė prieš mane. kad jie galėtų pasakyti savo vaikų vaikams: 6 Nes jų tėvų nuodėmės padaugėjo tarp jų, nes jie pamiršo mane ir aukojo svetimiems dievams. 7 Argi aš ne tas, kuris juos išvedžiau iš Egipto žemės, iš vergijos namų? bet jie supykdė mane ir paniekino mano patarimus. 8 Nusiimk plaukus nuo galvos ir mesk ant jų visą pikta, nes jie nepakluso mano įstatymui, bet tai maištinga tauta. 9 Ar ilgai man pakęsti juos, kuriems tiek daug gero padariau? 10 Daug karalių sunaikinau dėl jų. Faraoną su savo tarnais ir visa jo galia sumušiau. 11 Aš sunaikinau visas tautas prieš juos, rytuose išsklaidžiau žmones iš dviejų provincijų, Tyro ir Sidono, ir išžudžiau visus jų priešus. 12 Todėl kalbėk jiems: 'Taip sako Viešpats: 13 Aš vedžiau jus per jūrą ir iš pradžių daviau jums didelę ir saugią perėjimą; Aš tau daviau Mozę kaip vadą, o Aaroną – kunigu. 14 Aš apšviečiau jus ugnies stulpe ir padariau didelių stebuklų tarp jūsų. Tačiau jūs pamiršote mane,sako Viešpats. 15 Taip sako visagalis Viešpats: 'Puppelės buvo jums kaip ženklas. Aš daviau tau palapines tavo apsaugai, bet jūs ten murmėjote, 16 Ir nelaimėjo mano vardu, sunaikindamas savo priešus, bet iki šios dienos jūs murmate. 17 Kur ta nauda, kurią tau padariau? Kai dykumoje buvote alkanas ir ištroškęs, ar nešaukėte manęs, 18 Sakydami: 'Kodėl atvedei mus į šią dykumą, kad nužudytum? mums būtų buvę geriau tarnauti egiptiečiams, nei mirti šioje dykumoje. 19 Tada aš pasigailėjau jūsų gedulų ir daviau jums manos valgyti. Taigi jūs valgėte angelų duoną. 20 Kai buvote ištroškęs, ar aš nesuskeldžiau uolos ir vanduo tekėjo pasotinti? už šilumą apdengiau tave medžių lapais. 21 Padalijau jums derlingą žemę, išvariau kanaaniečius, ferezitus ir filistinus jūsų akivaizdoje. sako Viešpats. 22 Taip sako visagalis Viešpats: 'Kai buvote dykumoje, amoritų upėje, trokštate ir piktžodžiavote mano vardui,
23 Aš nedaviau tau ugnies už tavo piktžodžiavimą, bet įmečiau medį į vandenį ir padariau upę saldią. 24 Ką man daryti su tavimi, Jokūbai? Tu, Judai, neklausyk manęs. Aš nukreipsiu mane į kitas tautas, joms duosiu savo vardą, kad jos laikytųsi mano įstatų. 25 Kadangi jūs mane palikote, aš irgi jus paliksiu. kai norėsite, kad būčiau jums maloningas, aš jūsų nepasigailėsiu. 26 Kai tik manęs šauksitės, aš jūsų neklausysiu, nes susitepėte savo rankas krauju, o jūsų kojos greitos nužudyti. 27 Jūs tarsi neapleidote manęs, bet patys save,sako Viešpats. 28 Taip sako visagalis Viešpats: 'Ar aš nemaldau tavęs kaip tėvo, jo sūnų, kaip motinos, savo dukterų ir auklės savo mažamečius, 29 kad jūs būtumėte mano tauta, o aš būčiau jūsų Dievas. kad jūs būsite mano vaikai, o aš būsiu jūsų tėvas? 30 Aš surinkau jus, kaip višta surenka viščiukus po sparnais. O dabar ką man daryti? Aš išvarysiu tave nuo savo veido. 31 Kai atnašausite man, aš nusigręžiu nuo jūsų. Dėl jūsų iškilmingų švenčių, jaunaties ir jūsų apipjaustymo aš palikau. 32 Aš siunčiau pas jus savo tarnus pranašus, kuriuos jūs paėmėte ir nužudėte bei suplėšėte jų kūnus, kurių kraujo pareikalaus iš jūsų rankų,sako Viešpats. 33 Taip sako visagalis Viešpats: 'Tavo namai apleisti, aš išvarysiu tave kaip vėjas ražienas. 34 Ir jūsų vaikai nebus vaisingi; Jie paniekino mano įsakymą ir padarė tai, kas yra bloga mano akivaizdoje. 35 Tavo namus duosiu tautai, kuri ateis. kurie dar apie mane negirdėję, patikės manimi. kuriems nerodžiau ženklų, bet jie darys, ką jiems įsakiau. 36 Jie nematė pranašų, bet primins savo nuodėmes ir jas pripažins. 37 Aš liudiju malonę ateinančių žmonių, kurių mažieji džiaugiasi džiaugsmu. Nors jie ir nematė manęs kūniškomis akimis, dvasioje jie tiki tuo, ką sakau. 38 O dabar, broli, štai! kokia šlovė; ir pamatyti žmones, kurie ateina iš rytų: 39Jiems duosiu už vadovus Abraomą, Izaoką ir Jokūbą, Ozėją, Amosą ir Mikėją, Joelį, Abdiją ir Joną, 40 Nahumas, Abacukas, Sofonijas, Agėjas, Zacharijus ir Malachijas, kuris taip pat vadinamas Viešpaties angelu. 2 SKYRIUS 1 Taip sako Viešpats: Aš išvedžiau šią tautą iš vergijos ir daviau jiems savo įsakymus per tarnus pranašus. kurių jie neklausė, bet paniekino mano patarimus. 2 Motina, kuri juos pagimdė, sako jiems: “Eikite, vaikai! nes aš esu našlė ir apleistas.
3 Aš tave auklėjau su džiaugsmu; Bet aš praradau jus su liūdesiu ir sunkumu, nes jūs nusidėjote Viešpaties, savo Dievo, akivaizdoje ir padarėte pikta Jo akivaizdoje. 4 Bet ką aš dabar tau padarysiu? Esu našlė ir apleista: eikite, mano vaikai, ir prašykite Viešpaties pasigailėjimo. 5 O tėve, aš kviečiu tave liudyti šių vaikų motiną, kuri nesilaikys mano sandoros, 6 Tu sumaišysi juos, o jų motiną – į grobį, kad iš jų neatsirastų palikuonių. 7 Tebūna jie išsklaidyti tarp pagonių, tebūna jų vardai iš žemės, nes jie paniekino mano sandorą. 8 Vargas tau, Asura, kuris slepi savyje neteisiuosius! O tu, nedorėliai, atsimink, ką aš padariau Sodomai ir Gomorai. 9 Kieno žemė guli pikio grumstose ir pelenų krūvose. Taip padarysiu ir tiems, kurie manęs neklauso,sako visagalis Viešpats. 10 Taip sako Viešpats Esdrai: “Pasakyk mano tautai, kad aš duosiu jiems Jeruzalės karalystę, kurią būčiau davęs Izraeliui”. 11 Aš taip pat pasiimsiu jų šlovę ir duosiu jiems amžinąsias palapines, kurias jiems paruošiau. 12 Jie turės gyvybės medį kaip saldaus kvapo tepalą. jie nei vargs, nei pavargs. 13 Eikite ir gausite. Melskitės keletą dienų, kad jos būtų sutrumpintos. Karalystė jums jau paruošta. 14 Paliudykite dangų ir žemę; Aš sulaužiau pikta ir sukūriau gėrį, nes aš gyvas,sako Viešpats. 15 Motina, apkabink savo vaikus ir auklėk juos su džiaugsmu, pakelk jų kojas kaip stulpą, nes aš tave išsirinkau,sako Viešpats. 16 Aš prikelsiu mirusius iš jų vietų ir išvesiu iš kapų, nes Izraelyje pažinojau savo vardą. 17 Nebijok, vaikų motina, nes aš tave išsirinkau,sako Viešpats. 18 Tavo pagalba atsiųsiu savo tarnus Esą ir Jeremy, kurių patarimu pašventinau ir paruošiau tau dvylika medžių, apkrautų įvairiais vaisiais, 19 Tiek daug šaltinių, tekančių pienu ir medumi, ir septyni galingi kalnai, ant kurių auga rožės ir lelijos, kuriais aš pripildysiu tavo vaikus džiaugsmu. 20 Elkis teisingai našlei, teis už našlaičius, duok vargšams, apgink našlaitį, aprengk nuogą, 21 Išgydyk sugedusius ir silpnus, nesijuok iš luošų, kad tyčiotum, apgink suluošintus, o aklas tegul patenka į mano skaidrumo akiratį. 22 Laikykite senus ir jaunus savo sienose. 23 Kur tik rasi mirusiųjų, imk juos ir palaidok, ir aš tau duosiu pirmąją vietą savo prisikėlime. 24 Pasilik, mano tauta, ir ilsėkis, nes tavo ramybė vis dar ateis. 25 Geroji auklė, maitink savo vaikus! atremti kojas. 26 Tarnai, kuriuos tau daviau, nepražus. nes aš jų pareikalausiu iš tavo skaičiaus.
27 Nepavargkite, nes kai ateina vargo ir sunkumo diena, kiti verks ir liūdės, o tu būsi linksmas ir gausus. 28 Pagonys tavęs pavydės, bet nieko prieš tave nepadarys,sako Viešpats. 29 Mano rankos dengs tave, kad tavo vaikai nematytų pragaro. 30 Motina, džiaukis savo vaikais. Aš išgelbėsiu tave,sako Viešpats. 31 Atsimink savo miegančius vaikus, nes Aš išvesiu juos iš žemės kraštų ir parodysiu jiems gailestingumą, nes Aš esu gailestingas,sako kareivijų Viešpats. 32 Apkabink savo vaikus, kol ateisiu ir parodysiu jiems gailestingumą, nes mano šuliniai išsilieja ir mano malonė neišnyks. 33 Aš, Esdras, gavau VIEŠPATIES įsakymą ant Orebo kalno, kad aš eičiau į Izraelį. bet kai aš atėjau pas juos, jie paniekino mane ir paniekino Viešpaties įsakymą. 34 Todėl sakau jums, pagonys, kurie girdite ir suprantate, ieškokite savo Ganytojo, jis suteiks jums amžiną atilsį. nes jis arti, ateis pasaulio pabaigoje. 35 Būkite pasirengę karalystės atlygiui, nes amžinoji šviesa švies jums per amžius. 36 Bėk nuo šio pasaulio šešėlio, priimk savo šlovės džiaugsmą. Aš atvirai liudiju savo Gelbėtoją. 37 Priimkite jums duotą dovaną ir džiaukitės, dėkodami Tam, kuris atvedė jus į dangaus karalystę. 38 Kelkis ir atsistok, pažiūrėk, kiek tų, kurie bus užantspauduoti Viešpaties šventėje. 39 Kurie pasitraukė nuo pasaulio šešėlio, ir gavo šlovingus Viešpaties drabužius. 40 Paimk savo skaičių, Sione, ir uždaryk tuos, kurie vilki baltai, kurie įvykdė Viešpaties įstatymą. 41 Tavo vaikų skaičius, kurių tu ilgėjaisi, išsipildė. Melsk Viešpaties galybę, kad tavo tauta, kuri buvo pašaukta nuo pradžios, būtų pašventinta. 42 Aš, Esdras, pamačiau ant Siono kalno didelę tautą, kurios negalėjau suskaičiuoti, ir jie visi giesmėmis šlovino Viešpatį. 43 Tarp jų buvo aukšto ūgio jaunuolis, aukštesnis už visus kitus, ir ant kiekvieno jų galvų jis uždėjo karūnas ir buvo išaukštintas. kuo aš labai nustebau. 44 Aš paklausiau angelo ir paklausiau: Viešpatie, kas tai yra? 45 Jis atsakė man: “Tai yra tie, kurie nusivilko mirtinguosius, apsivilko nemirtinguosius ir išpažino Dievo vardą. 46 Tada aš paklausiau angelo: “Kas yra tas jaunuolis, kuris juos vainikuoja ir įdeda delnus į rankas? 47 Jis atsakė man: “Tai yra Dievo Sūnus, kurį jie išpažino pasaulyje”. Tada aš pradėjau labai šlovinti tuos, kurie taip tvirtai stovėjo už Viešpaties vardą. 48 Tada angelas man tarė: “Eik ir papasakok mano tautai, kokių dalykų ir kokių didelių Viešpaties, savo Dievo, stebuklų matai”.
3 SKYRIUS 1 Trisdešimtaisiais metais po miesto sugriovimo aš buvau Babilone ir sunerimęs gulėjau savo lovoje, ir mano mintys apėmė mano širdį. 2 Aš mačiau Siono dykumą ir Babilono gyventojų turtus. 3 Mano dvasia buvo labai sujaudinta, todėl aš ėmiau kalbėti kupinus baimės Aukščiausiajam ir tariau: 4 Viešpatie, kuris valdai, tu kalbėjai pradžioje, kai pasodinai žemę, ir tu pats sau, ir įsakei žmonėms, 5 Ir davei Adomui kūną be sielos, kuris buvo tavo rankų darbas, ir įkvėpei jam gyvybės alsavimą, ir jis tapo gyvas tavo akivaizdoje. 6 Tu nuvesi jį į rojų, kurį tavo dešinė buvo pasodinusi, kol žemė dar nepasirodė. 7 Tu davei jam įsakymą mylėti savo kelią, kurį jis nusižengė, ir tu tuoj pat paskyrei mirtį jam ir jo kartoms, iš kurių kilo daugybė tautų, genčių, žmonių ir giminių. 8 Kiekviena tauta vaikščiojo pagal savo valią ir darė nuostabius dalykus tavo akivaizdoje ir niekino Tavo įsakymus. 9 Laikui bėgant, Tu užvedei potvynį ant pasaulio gyventojų ir juos sunaikinai. 10 Ir kiekvienam iš jų buvo taip, kad kaip Adomą ištiko mirtis, taip šiems buvo potvynis. 11 Vieną iš jų tu palikai, tai Nojų su jo namiškiais, iš kurių visi teisieji buvo kilę. 12 Ir atsitiko, kad kai žemės gyventojai pradėjo daugintis ir susilaukė daug vaikų ir tapo didele tauta, jie vėl pradėjo būti bedieviškesni už pirmuosius. 13 Kai jie gyveno taip nedorai prieš tave, tu išsirinkai iš jų vyrą, vardu Abraomas. 14 Jį mylėjai ir tik jam parodei savo valią. 15 Sudarei su juo amžiną sandorą, pažadėdamas, kad niekada nepaliksi jo palikuonių. 16 Jam tu davei Izaoką, taip pat Izaokui davei Jokūbą ir Ezavą. Jokūbą tu išsirinkai jį sau ir palikai Ezavą. Taip Jokūbas tapo didele minia. 17 Ir buvo taip, kad išvedęs jo palikuonis iš Egipto, tu išvedei juos į Sinajaus kalną. 18 Palenkęs dangų, tu sutvirtinai žemę, sujaudinai visą pasaulį, sudrebinai gelmes ir sujaudinai to amžiaus žmones. 19 Tavo šlovė perėjo per keturis ugnies, žemės drebėjimo, vėjo ir šalčio vartus. kad duotum įstatymą Jokūbo palikuonims ir uolumą Izraelio kartai. 20 Ir vis dėlto tu neatimei iš jų piktos širdies, kad tavo įstatymas duotų juose vaisių. 21 Nes pirmasis Adomas, turintis nedorą širdį, nusikalto ir buvo nugalėtas. ir taip bus visi, kurie yra iš jo gimę. 22 Taip negalia tapo amžina; ir įstatymas (taip pat) žmonių širdyje su šaknies piktybiškumu; taip, kad gėris pasitraukė, o blogis vis dar pasiliko. 23 Taigi laikai praėjo ir metai baigėsi. Tada tu išauginai sau tarną, vadinamą Dovydu.
24 Jam įsakei pastatyti miestą tavo vardui ir jame tau atnašauti smilkalus bei aukas. 25 Kai tai buvo daroma daugelį metų, miesto gyventojai paliko tave, 26 Ir visa darė taip, kaip Adomas ir visos jo kartos, nes ir jų širdis buvo pikta. 27 Taigi atidavėte savo miestą į savo priešų rankas. 28 Argi jų darbai, gyvenantys Babilone, yra geresni, kad jie valdytų Sioną? 29 Kai aš ten atėjau ir mačiau nedorybių be skaičiaus, mano siela išvydo daug piktadarių šiame trisdešimtmetyje. ausį, kad širdis sugedo. 30 Aš mačiau, kaip tu leidi jiems nusidėti ir pagailėjai nedorėlių, sunaikinai savo tautą, išgelbėjai savo priešus ir to nepareiškei. 31 Neprisimenu, kaip galima palikti tokį kelią: argi jie Babilono gyventojai yra geresni už Siono? 32 Ar yra kitų žmonių, kurie tave pažįsta, išskyrus Izraelį? ar kuri karta taip patikėjo tavo sandoromis kaip Jokūbas? 33 Tačiau jų atlygis nepasirodo, ir jų darbas neduoda vaisių. Aš ėjau šen bei ten per pagonis ir matau, kad jie teka turtais ir negalvoja Tavo įsakymų. 34 Taigi pasverk mūsų nedorybes ir jų nedorybes, kurios gyvena pasaulyje. ir tavo vardas nebus niekur kitur, tik Izraelyje. 35 Ar kada žemės gyventojai nenusidėjo tavo akyse? ar kurie žmonės taip laikėsi tavo įsakymų? 36 Pamatysi, kad Izraelis laikėsi tavo įsakymų. bet ne pagonis. 4 SKYRIUS 1 Ir angelas, kuris buvo atsiųstas pas mane, vardu Urielis, man atsakė: 2 Ir tarė: “Tavo širdis nukeliavo toli šiame pasaulyje ir manai, kad supranti Aukščiausiojo kelią? 3 Tada aš atsakiau: “Taip, mano viešpatie”. Jis man atsakė: “Esu pasiųstas parodyti tau tris kelius ir parodyti tris panašumus prieš tave. 4 Jei tu gali man pasakyti, aš parodysiu tau kelią, kurį tu nori matyti, ir parodysiu tau, iš kur ateina nedora širdis. 5 Aš pasakiau: „Pasakyk, mano viešpatie! Tada jis man pasakė: „Eik, pasverk mane ugnies svorį arba išmatuokite vėjo pūtimą, arba pakviesk mane praėjus dienai“. 6 Tada aš atsakiau ir tariau: “Kas gali tai padaryti, kad tu to klausi manęs? 7 Jis man atsakė: “Jei aš tavęs paklausčiau, kokie dideli namai yra jūros viduryje, kiek šaltinių yra gelmės pradžioje, ar kiek šaltinių yra virš dangaus, arba iš kurių išteka jūra. rojus: 8 Galbūt tu man pasakysi: aš niekada nenusileidau į gelmę, iki šiol į pragarą, taip pat neįlipau į dangų.
9 Tačiau dabar aš klausiau tavęs tik apie ugnį ir vėją, ir apie dieną, per kurią tu praėjai, ir apie dalykus, nuo kurių negali atsiskirti, bet tu negali man į juos atsakyti. 10 Be to, jis man pasakė: 'Ar tu negali žinoti, kas tavo ir su tavimi užaugo? 11 Kaip tada tavo indas galėtų suvokti Aukščiausiojo kelią ir, pasauliui esant išoriškai sugadintas, kad suprastų sugedimą, kuris yra akivaizdus mano akyse? 12 Tada aš jam tariau: “Geriau mūsų visai nebūti, negu ramiai gyventi nedorybėje, kentėti ir nežinoti, kodėl”. 13 Jis man atsakė: “Aš nuėjau į mišką į lygumą, ir medžiai pasitarė, 14 Jis tarė: “Eime, kariaukime su jūra, kad ji pasitrauktų prieš mus ir mes darytume miškus”. 15 Panašiai pasitarė ir jūros potvyniai, sakydami: 'Eime, eikime ir užvaldykime lygumos miškus, kad ir ten padarytume mums kitą šalį. 16 Mintis apie malkas buvo bergždžia, nes ugnis atėjo ir sudegino. 17 Mintys apie jūros potvynius taip pat nuėjo perniek, nes smėlis pakilo ir juos sustabdė. 18 Jeigu tu dabar būtum teisėjas tarp šių dviejų, ką pradėtum teisinti? ar ką tu pasmerktum? 19 Aš atsakiau ir tariau: “Iš tiesų tai kvaila mintis, kurią jie abu sugalvojo, nes žemė duota medžiui, o jūra taip pat turi savo vietą pakelti potvynius”. 20 Tada jis man atsakė: “Teisingai nusprendei, bet kodėl neteisi ir savęs? 21 Kaip žemė duota medžiui ir jūra jo potvyniams, taip ir tie, kurie gyvena žemėje, gali suprasti tik tai, kas yra žemėje, o kas gyvena virš dangaus, gali suprasti tik dalykus. kurios yra aukščiau dangaus aukščio. 22 Tada aš atsakiau ir tariau: 'Viešpatie, prašau, leisk man suprasti! 23 Nes aš neturėjau galvoje domėtis aukštybėmis, o tais, kurie kasdien praeina pro mus, būtent, kodėl Izraelis atiduodamas pagonims kaip pajuoka, ir dėl kokios priežasties atiduodama tautai, kurią mylėjai. prieš bedieviškas tautas ir kodėl mūsų protėvių įstatymai sunaikinami, o parašytos sandoros netenka galios, 24 Mes išeiname iš pasaulio kaip žiogai, ir mūsų gyvenimas yra nuostaba ir baimė, ir mes neverti pasigailėjimo. 25 Ką jis darys savo vardu, kuriuo mes vadinami? aš paklausiau šių dalykų. 26 Tada jis man atsakė: “Kuo daugiau ieškosi, tuo labiau stebisi. nes pasaulis greitai praeina, 27 Ir negali suvokti, kas pažadėta teisiesiems ateityje, nes šis pasaulis pilnas neteisybės ir silpnybių. 28 O dėl šito Ko tu manęs klausi, aš tau pasakysiu. nes blogis pasėtas, bet jo sunaikinimas dar neatėjo. 29 Taigi, jei tai, kas sėjama, neapverčiama aukštyn kojomis ir jei vieta, kur sėjama blogis, nepraeina, tai negali ateiti pasėta gera.
30 Nes Adomo širdyje nuo pat pradžių buvo pasėtas piktosios sėklos grūdas, ir kiek bedievystės ji išaugino iki šiol? ir kiek jis dar atneš, kol ateis kūlimo metas? 31 Dabar pagalvok, kokį didelį nedorybės vaisių atnešė piktos sėklos grūdas. 32 Kai bus nukirstos ausys, kurių skaičius nėra didelis, kokią aukštą jos užpildys? 33 Tada aš atsakiau: “Kaip ir kada tai įvyks? Kodėl mūsų metų mažai ir jie blogi? 34 Jis man atsakė: 'Neskubėk aukščiau už Aukščiausiąjį, nes veltui tu skubėjai būti aukščiau už jį, nes tu daug ką peržengei'. 35 Argi teisiųjų sielos neklausė apie tai savo kambariuose, sakydamos: 'Kiek ilgai aš taip tikėsiuosi? Kada ateis mūsų atlygio grindų vaisius? 36 Į šiuos dalykus arkangelas Urielis atsakė: “Net tada, kai jūsų sėklos bus pripildytos, nes jis pasvėrė pasaulį svarstyklėmis”. 37 Matu Jis išmatavo laikus. ir pagal skaičių jis suskaičiavo laikus; Jis jų nejudina ir nejudina, kol nebus įvykdyta minėta priemonė. 38 Tada aš atsakiau ir tariau: Viešpatie, kuri valdo, net mes visi esame pilni nedorybės. 39 Ir galbūt dėl mūsų teisiųjų grindys nebus užpildytos dėl žemėje gyvenančių žmonių nuodėmių. 40 Jis man atsakė: “Eik pas nėščią moterį ir paklausk jos, kada ji išeis devynis mėnesius, ar jos įsčios dar išliks joje”. 41 Tada aš atsakiau: Ne, Viešpatie, tai ji negali. Ir jis man pasakė: „Kape sielų kambariai yra kaip moters įsčios. 42 Nes kaip moteris, kuri kankina, skuba išvengti kančių, taip ir šios vietos skuba atiduoti tai, kas joms patikėta. 43 Nuo pat pradžių žiūrėk, ką nori matyti, tau bus parodyta. 44 Tada aš atsakiau ir tariau: „Jei radau malonę tavo akyse ir jei įmanoma, ir jei būsiu tinkamas, 45 Tada parodyk man, ar bus daugiau, nei buvo, ar daugiau praeities, nei bus. 46 Kas buvo praeityje, aš žinau, bet kas bus, aš nežinau. 47 Jis man tarė: Atsistok į dešinę, ir aš tau paaiškinsiu panašumą. 48 Aš stovėjau ir pamačiau, ir štai pro mane praėjo karšta, kūrenama krosnis. Kai liepsna užgeso, pažiūrėjau ir štai dūmai liko ramūs. 49 Po to prieš mane praėjo vandeningas debesis ir siautėjo daug lietaus su audra. o kai audringas lietus praėjo, lašai liko ramūs. 50 Tada jis man pasakė: „Pagalvok apie save! kaip lietaus daugiau nei lašų ir kaip ugnis didesnė už dūmus; bet lašai ir dūmai lieka už nugaros: taigi, praėjęs kiekis daugiau viršijo. 51 Tada aš meldžiausi ir tariau: ar manai, ar galiu gyventi iki to laiko? arba kas bus tomis dienomis?
52 Jis man atsakė: 'Apie žetonus, kurių tu manęs klausi, galiu tau pasakyti iš dalies. Bet kas liečia tavo gyvybę, aš nesu siųstas tau parodyti. nes aš to nežinau. 5 SKYRIUS 1 Vis dėlto, artėjant ženklams, štai ateis dienos, kai žemėje gyvenančių žmonių bus paimta labai daug, tiesos kelias bus paslėptas, o žemė taps nevaisinga tikėjimui. 2 Bet neteisybė bus didesnė už tai, ką dabar matai ar seniai girdėjai. 3 Ir žemę, kurią dabar matai turinčią šaknis, pamatysi staiga išeikvotą. 4 Bet jei Aukščiausiasis leis tau gyventi, po trečio trimito pamatysi, kad naktį vėl staiga švies saulė, o dieną – tris kartus mėnulis. 5 Iš medžio kris kraujas, akmuo duos balsą, ir žmonės bus sunerimę. 6 Ir jis valdys, kurio jie nelaukia, gyvenančio žemėje, ir paukščiai kartu pabėgs. 7 Sodomitų jūra išmes žuvis ir naktį sukels triukšmą, kurio daugelis nežino, bet visi išgirs jų balsą. 8 Taip pat daug kur kils sumaištis, ir ugnis vėl bus siunčiama, laukiniai žvėrys pakeis savo vietas, o menstruuojančios moterys išneš pabaisas. 9 Sūrūs vandenys bus saldūs, ir visi draugai sunaikins vieni kitus. tada pasislėps, o supratimas pasitrauks į savo slaptą kambarį, 10 Daug jų ieškos, bet neras. Tada žemėje padaugės neteisumo ir susitaikymo. 11 Viena žemė klaus kitos ir sakys: ar teisumas, padaręs žmogų teisų, dingo? per tave? Ir bus pasakyta: Ne. 12 Tuo pat metu žmonės tikisi, bet nieko nepasieksi: jie dirbs, bet jų keliai nesiseks. 13 Turiu teisę tau parodyti tokius ženklus. ir jei tu vėl melsi, verksi kaip dabar ir pasninkuosi net dienomis, išgirsi dar didesnių dalykų. 14 Tada aš pabudau, ir didžiulis baimės jausmas apėmė visą mano kūną, ir mano protas buvo sunerimęs, todėl jis apalpo. 15 Taigi angelas, atėjęs su manimi pasikalbėti, laikė mane, guodė ir pastatė ant kojų. 16 Antrą naktį, tautos vadas Salatielis atėjo pas mane ir paklausė: “Kur tu buvai? ir kodėl tavo veidas toks sunkus? 17 Ar tu nežinai, kad Izraelis tau patikėtas savo nelaisvės žemėje? 18 Kelkis, valgyk duonos ir neapleisk mūsų, kaip ganytojas, kuris palieka savo bandą žiaurių vilkų rankose. 19 Tada aš jam tariau: eik nuo manęs ir nesiartink prie manęs. Jis išgirdo, ką aš sakiau, ir pasitraukė nuo manęs. 20 Taip pasninkavau septynias dienas, liūdėdamas ir verkdamas, kaip angelas Urielis man įsakė.
21 Ir po septynių dienų mano širdies mintys vėl man buvo labai skaudžios, 22 Ir mano siela atgavo supratimo dvasią, ir aš vėl pradėjau kalbėtis su Aukščiausiuoju, 23 Ir tarė: “Viešpatie, kuris valdai, iš visų žemės medžių ir visų jos medžių išsirinkai vieną vienintelį vynmedį. 24 Iš visų pasaulio kraštų išsirinkai vieną duobę ir vieną leliją iš visų jos gėlių. 25 Iš visų jūros gelmių tu pripildai vieną upę, o iš visų pastatytų miestų pašventinai Sioną. 26 Iš visų sukurtų paukščių pavadinai vieną balandį, o iš visų auginamų galvijų paskynei vieną avį. 27 Ir tarp daugybės žmonių tu paskyrei vieną tautą. Šiai tautai, kurią mylėjai, davei įstatymą, kuris yra visų patvirtintas. 28 O dabar, Viešpatie, kodėl atidavėte šią vieną tautą daugeliui? o ant vienos šaknies tu parengei kitus ir kodėl išsklaidei savo vienintelę tautą tarp daugelio? 29 O tie, kurie sulaužė tavo pažadus ir netikėjo tavo sandoromis, juos trypė. 30 Jei tu taip neapkentei savo žmonių, tu turėtum juos nubausti savo rankomis. 31 Kai ištariau šiuos žodžius, angelas, atėjęs pas mane naktį, buvo man atsiųstas, 32 ir tarė man: “Klausyk manęs, aš tave pamokysiu. Klausyk, ką sakau, ir aš tau papasakosiu daugiau. 33 Aš pasakiau: 'Kalbėk, mano Viešpatie! Tada jis man tarė: “Tu labai sunerimęs dėl Izraelio. 34 Aš atsakiau: 'Ne, Viešpatie! Aš kalbu labai sielvartingai, nes kas valandą man skauda mano šlaunikaulius, kai stengiuosi suprasti Aukščiausiojo kelią ir siekti dalies jo sprendimo. 35 Jis man pasakė: “Tu negali”. Aš atsakiau: „Kodėl, Viešpatie? kur tada gimiau? ar kodėl tada mano motinos įsčios nebuvo mano kapas, kad nebūčiau matęs Jokūbo kančių ir varginančio Izraelio gyvulio vargo? 36 Jis man tarė: „Suskaičiuok man, kas dar neatėjo, surinkite man išbarstytas nuodegas, paversk man žalius nuvytusius žiedus. 37 Atverk man uždaras vietas ir išvesk man vėjus, kurie jose užsitęsę, parodyk man balso atvaizdą. Tada aš tau paskelbsiu, ką tu stengiesi žinoti. 38 Aš atsakiau: 'Viešpatie, kuris valdo, kas gali tai žinoti, jei ne tas, kuris neturi savo būsto su žmonėmis? 39 Aš esu neprotingas. Kaip aš galiu kalbėti apie tai, ko tu manęs klausi? 40 Tada jis man pasakė: „Kaip tu negali padaryti nieko iš šitų dalykų, apie kuriuos kalbėjau, taip ir tu negali sužinoti mano sprendimo arba galiausiai meilės, kurią pažadėjau savo žmonėms. 41 Aš pasakiau: 'Štai, Viešpatie, tu vis dar arti tų, kurie buvo rezervuoti iki galo. Ką darys tie, kurie buvo prieš mane, ar mes, kurie dabar būsime, ar tie, kurie ateis po mūsų?
42 Jis man pasakė: “Savo nuosprendį palyginsiu su žiedu. Kaip nėra paskutiniojo lėkštumo, taip nėra ir pirmojo greitumo”. 43 Aš atsakiau ir tariau: 'Ar tu negalėtum iš karto padaryti tų, kurie buvo sukurti ir bus dabar, ir kurie turi ateiti? kad greičiau parodytum savo nuosprendį? 44 Tada jis man atsakė: “Padaras neskubės virš kūrėjo. ir pasaulis negali jų iš karto sulaikyti, kas juose bus sukurta. 45 Ir aš pasakiau: kaip tu sakei savo tarnui, kad tu, kuris dovanoji gyvybę visiems, tu iš karto atgaivai savo sukurtą tvarinį, o būtybė ją pagimdė. dabar būkite iš karto. 46 Jis man tarė: “Paklausk moters įsčių ir sakyk jai: 'Jei tu pagimdysi vaikus, kodėl tu tai darai ne kartu, o vieną po kito? Todėl melsk ją, kad ji pagimdytų dešimt vaikų n iš karto. 47 Aš pasakiau: “Ji negali, bet turi tai padaryti per laiko atstumą”. 48 Tada jis man pasakė: “Taip ir aš atidaviau žemės įsčias tiems, kurie bus pasėti joje savo laikais”. 49 Nes kaip mažas vaikas negali pagimdyti to, kas priklauso senatvei, taip ir aš sukūriau pasaulį. 50 Aš paklausiau ir tariau: 'Kadangi tu man davei kelią, aš kalbėsiu prieš tave, nes mūsų motina, apie kurią tu man sakei, kad ji yra jauna, jau artėja prie amžiaus. 51 Jis man atsakė: “Paklausk moters, kuri pagimdys, ir ji tau pasakys”. 52 Sakyk jai: 'Kodėl tie, kuriuos dabar pagimdei, panašūs į tuos, kurie buvo anksčiau, bet mažesnio ūgio? 53 Ji tau atsakys: 'Tie, kurie gimsta jaunystėje, yra vienodi, o tie, kurie gimsta senatvėje, kai įsčios nyksta, yra kitokie. 54 Taigi ir tu pagalvok, kad esi žemesnis už tuos, kurie buvo prieš tave. 55 Taip pat tie, kurie seka paskui jus mažiau nei jūs, kaip kūriniai, kurie dabar pradeda senti ir pralenkė jaunystės jėgą. 56 Tada aš tariau: 'Viešpatie, prašau tavęs, jei radau malonę tavo akyse, parodyk savo tarnui, per kurį tu aplankai savo kūriniją. 6 SKYRIUS 1 Ir jis man tarė: Pradžioje, kai buvo sukurta žemė, prieš tai, kai pasaulio ribos stovėjo arba kada nors pūtė vėjai, 2 Prieš griaustant ir nušvitus arba dar nepadėjus rojaus pamatų, 3 Kol dar nebuvo išvystos gražios gėlės ar dar nebuvo įsitvirtinusios judančios jėgos, kol nesusirinko nesuskaičiuojama daugybė angelų, 4 Ar kada nors pakildavo oro aukštumos, kol nebuvo pavadinti dangaus stulpo matai, arba kaminai Sione įkaisdavo,
5 Ir anksčiau, nei buvo ieškoma dabartinių metų ir ar kada nors buvo pakeisti tų, kurie dabar nusidėjo, išradimai, kol jie nebuvo užantspauduoti, kurie tikėjimą sukaupė kaip lobį. 6 Tada aš tai apmąsčiau, ir jie visi buvo sukurti tik per mane ir per nieką kitą. 7 Tada aš atsakiau: 'Koks bus tų laikų atsiskyrimas? ar kada bus pirmojo pabaiga ir sekančio pradžia? 8 Jis man pasakė: “Nuo Abraomo iki Izaoko, kai iš jo gimė Jokūbas ir Ezavas, Jokūbo ranka pirmiausia laikė Ezavo kulną”. 9 Nes Ezavas yra pasaulio pabaiga, o Jokūbas yra to, kuris seka, pradžia. 10 Žmogaus ranka yra tarp kulno ir rankos. Kitas klausimas, Esdrai, neklausk. 11 Tada aš atsakiau ir tariau: Viešpatie, valdauji, jei radau malonę Tavo akyse, 12 Prašau tavęs, parodyk savo tarnui savo žetonų, iš kurių man davei praėjusią naktį, galą. 13 Jis man atsakė: “Stovėk ant kojų ir išgirsk galingą balsą”. 14 Ir tai bus tarsi didelis judesys; bet vieta, kur tu stovi, nepajudės. 15 Todėl, kai jis kalba, nebijokite, nes žodis yra galas ir žemės pamatas suprantamas. 16 Ir kodėl? nes kalba apie tai dreba ir jaudinasi, nes ji žino, kad šitų dalykų pabaiga turi būti pakeista. 17 Ir atsitiko, kad tai išgirdęs atsistojau ant kojų ir pasiklausiau, ir štai pasigirdo balsas, kuris prabilo, ir jo šniokštimas buvo panašus į daugelio vandenų šniokštimą. 18 Ten buvo pasakyta: “Štai ateis dienos, kai aš pradėsiu artintis ir lankyti žemės gyventojus. 19 Ir pradės juos tirti, kas yra tie, kurie neteisingai įskaudino savo neteisumu, ir kada išsipildys Siono vargai; 20 Ir kai pasaulis, kuris pradės nykti, bus baigtas, tada aš parodysiu šiuos ženklus: knygos bus atvertos prieš skliautą, ir jie pamatys visus kartu. 21 Metų sulaukę vaikai kalbės savo balsais, o nėščios moterys pagimdys nesavalaikius trijų ar keturių mėnesių vaikus, ir jie gyvens ir prisikels. 22 Ir staiga pasėtos vietos pasirodys neapsėtos, pilni sandėliai staiga bus rasti tušti. 23 Trimitas duos garsą, kurį išgirdę visi staiga išsigąs. 24 Tuo metu draugai kovos vienas su kitu kaip priešai, ir žemė stovės išgąsdinta kartu su jos gyventojais, šaltinių šaltiniai sustos ir po trijų valandų jie nebebėgs. 25 Kas pasiliks nuo visko, ką tau sakiau, pabėgs ir pamatys mano išgelbėjimą ir tavo pasaulio pabaigą. 26 Tai pamatys priimti žmonės, kurie nuo pat gimimo neragavo mirties, ir gyventojų širdys pasikeis ir pasikeis. 27 Nes blogis bus užgesintas ir apgaulė užgesinta. 28 Tikėjimas klestės, sugedimas bus įveiktas ir tiesa, kuri taip ilgai buvo be vaisių, bus paskelbta.
29 Ir kai jis kalbėjo su manimi , štai, aš po truputį žiūrėjau į jį, prieš kurį stovėjau. 30 Ir šiuos žodžius jis man pasakė. Aš atėjau parodyti tau ateinantį nakties laiką. 31 Jei melsitės ir vėl pasninkuosite septynias dienas, aš jums pasakysiu daugiau dalykų, nei girdėjau. 32 Tavo balsas girdimas Aukščiausiojo akivaizdoje, nes Galingasis matė tavo teisumą ir tavo skaistybę, kurią turėjai nuo pat jaunystės. 33 Todėl jis atsiuntė mane, kad parodyčiau tau visa tai ir pasakyčiau: 'Būk ramus ir nebijok. 34 Ir neskubėk su praeities laikais galvoti tuščius dalykus, kad neskubėtum iš paskutiniųjų laikų. 35 Po to aš vėl verkiau ir septynias dienas pasninkavau panašiai, kad ištęsčiau tris savaites, kurias jis man pasakė. 36 Ir aštuntą naktį mano širdis vėl sunerimo manyje, ir aš pradėjau kalbėti Aukščiausiojo akivaizdoje. 37 Nes mano dvasia labai užsidegė, o siela buvo prislėgta. 38 Aš pasakiau: 'Viešpatie, Tu kalbėjai nuo sukūrimo pradžios, net pirmą dieną, ir taip sakei; Tebūna dangus ir žemė; ir tavo žodis buvo tobulas darbas. 39 Ir tada buvo dvasia, ir tamsa bei tyla buvo iš visų pusių; vyro balso garsas dar nebuvo susiformavęs. 40 Tada įsakei, kad iš tavo lobių išeitų graži šviesa, kad pasirodytų tavo darbas. 41 Antrą dieną tu padarei dangaus skliauto dvasią ir įsakei ją padalinti ir padaryti perskyrą tarp vandenų, kad viena dalis pakiltų, o kita liktų apačioje. 42 Trečią dieną tu įsakei surinkti vandenį septintoje žemės dalyje. Tu išdžiovei šešias dalis ir jas išlaikei, kad kai kurie iš šių Dievo pasodintų ir įdirbtų tau tarnautų. 43 Nes kai tik tavo žodis buvo paskelbtas, darbas buvo atliktas. 44 Nes tuoj pat atsirado daug ir nesuskaičiuojamų vaisių, daug ir įvairių skonio malonumų, ir nesikeičiančios spalvos gėlės bei nuostabaus kvapo kvapai. Ir tai įvyko trečią dieną. 45 Ketvirtą dieną tu įsakei, kad šviestų saulė, o mėnulis šviestų, o žvaigždės būtų tvarkingos. 46 Ir davė jiems įpareigojimą tarnauti žmogui, kuris turėjo būti atliktas. 47 Penktą dieną tu sakei septintajai daliai, kur susirinko vandenys, kad ji atsives gyvų būtybių, paukščių ir žuvų, ir taip atsitiko. 48 Nes nebylus vanduo ir be gyvybės pagimdė gyvas būtybes pagal Dievo įsakymą, kad visi žmonės šlovintų Tavo nuostabius darbus. 49 Tada tu paskyrei du gyvius, vieną pavadinai Henochu, o kitą Leviatanu. 50 Ir atskyrė vieną nuo kito, nes septintoji dalis, kur vanduo susirinko, negalėjo jų abiejų išlaikyti.
51 Henochui tu davei vieną dalį, kuri išdžiūvo trečią dieną, kad jis gyventų toje pačioje dalyje, kurioje yra tūkstantis kalvų. 52 Bet Leviatanui tu davei septintąją dalį, būtent drėgną. ir sulaikė jį, kad jį prarytų, ką nori ir kada. 53 Šeštą dieną tu davei žemei įsakymą, kad ji prieš tave atsivestų žvėris, galvijus ir roplius. 54 Ir po to Adomas, kurį padarei visų savo kūrinių viešpačiu: iš jo kilę mes visi, taip pat žmonės, kuriuos išsirinkai. 55 Visa tai aš kalbėjau prieš tave, Viešpatie, nes tu sukūrei pasaulį dėl mūsų. 56 Kalbant apie kitus žmones, kurie taip pat kilo iš Adomo, tu sakei, kad jie yra niekas, o kaip spjaudys. 57 Ir dabar, o Viešpatie, štai šitie pagonys, kurie kada nors buvo vadinami niekuo, pradėjo mus viešpatauti ir mus praryti. 58 Bet mes, tavo žmonės, kuriuos pavadinai savo pirmagimiu, savo viengimiu ir tavo karštu meilužiu, esame atiduoti į jų rankas. 59 Jei pasaulis dabar sukurtas dėl mūsų, kodėl mes neturime paveldėjimo su pasauliu? kiek tai truks? 7 SKYRIUS 1 Ir kai baigiau kalbėti šiuos žodžius, pas mane buvo atsiųstas angelas, kuris buvo siųstas man praėjusiomis naktimis. 2 Jis man pasakė: “Kelkis, Esdrai, ir išgirsk žodžius, kurių atėjau tau pasakyti”. 3 Aš pasakiau: “Kalbėk, mano Dieve”. Tada jis man pasakė: “Jūra yra plačioje vietoje, kad ji būtų gili ir didelė”. 4 Įėjimas buvo siauras ir kaip upė. 5 Kas galėtų įeiti į jūrą jos apžiūrėti ir valdyti? Jei jis nepraėjo per siaurą, kaip jis galėjo patekti į platųjį? 6 Yra ir kitas dalykas; Miestas pastatytas, pastatytas ant plataus lauko ir pilnas visokio gėrio: 7 Įėjimas į jį siauras ir pastatytas pavojingoje kritimo vietoje, tarsi ugnis būtų dešinėje, o kairėje – gilus vanduo. 8 Ir vienas vienintelis kelias tarp jų abiejų, net tarp ugnies ir vandens, toks mažas, kad begalėjo ne žmogus ten iš karto. 9 Jei šis miestas dabar būtų duotas žmogui paveldėti, jei jis niekada neįveiks jam gresiančio pavojaus, kaip jis gaus šį palikimą? 10 Aš atsakiau: „Taip, Viešpatie! Tada jis man pasakė: “Taip pat yra Izraelio dalis”. 11 Nes dėl jų aš sukūriau pasaulį, ir kai Adomas pažeidė mano įstatus, buvo paskelbta, kad dabar viskas. 12 Tada šio pasaulio įėjimai buvo ankšti, pilni liūdesio ir vargo. Jų nedaug, jie blogi, pilni pavojų ir labai skausmingi.
13 Mat senojo pasaulio įėjimai buvo platūs ir patikimi ir atnešė nemirtingų vaisių. 14 Jeigu gyvenantys stengiasi nepatekti į šituos sunkumus ir tuščius dalykus, jie niekada negalės priimti tų, kurie jiems yra paguldyti. 15 Tad kodėl dabar nerimauji, nes esi tik gendantis žmogus? ir kodėl tu sujaudintas, nors esi tik mirtingas? 16 Kodėl mintyse negalvoji apie tai, kas bus, o ne į tai, kas yra? 17 Tada aš atsakiau ir tariau: 'Viešpatie, kuri valdai, tu įsakei savo įstatyme, kad teisieji paveldėtų tai, o bedieviai žūtų. 18 Tačiau teisieji kentės sunkumus ir viliasi plačiai, nes tie, kurie elgiasi nedorai, kentėjo sunkumus, bet plačių dalykų nematys. 19 Jis man pasakė: Nėra teisėjo aukščiau už Dievą ir nė vieno, kuris suprastų aukščiau už Aukščiausiąjį. 20 Nes daugelis žūsta šiame gyvenime, nes niekina jiems paskelbtą Dievo įstatymą. 21 Dievas davė griežtą įsakymą atėjusiems, ką daryti, kad gyventų taip, kaip atėjo, ir ko laikytis, kad išvengtų bausmės. 22 Tačiau jie nebuvo jam paklusnūs; bet kalbėjo prieš jį ir galvojo tuščius dalykus. 23 ir apgavo save savo nedorais darbais. ir pasakė apie Aukščiausiąjį, kad jo nėra. ir nežinojo jo kelių: 24 Bet jie paniekino Jo įstatymą ir išsižadėjo jo sandorų. Jo įstatuose jie nebuvo ištikimi ir neatliko jo darbų. 25 Taigi, Esdrai, nes tušti dalykai yra tušti, o pilni dalykai yra pilni. 26 Štai ateis laikas, kai išsipildys tie ženklai, kuriuos tau sakiau, ir pasirodys nuotaka, ir ji išeis bus matoma, kuri dabar yra atitraukta nuo žemės. 27 Ir kiekvienas, kuris bus išgelbėtas nuo numatytų blogybių, pamatys mano stebuklus. 28 Nes mano sūnus Jėzus bus apreikštas su tais, kurie bus su juo, o tie, kurie pasiliks, džiaugsis po keturių šimtų metų. 29 Po šių metų mirs mano sūnus Kristus ir visi žmonės, kurie turi gyvybę. 30 Ir pasaulis pavirs senąja tyla septynias dienas, kaip ir ankstesniuose teismuose, kad niekas nepasiliktų. 31 Ir po septynių dienų pasaulis, kuris dar nepabunda, bus prikeltas, o tas, kuris sugedęs, mirs. 32 Ir žemė sugrąžins tuos, kurie joje užmigo, taip pat dulkės tuos, kurie gyvena tyloje, ir slaptos vietos išgelbės tas sielas, kurios buvo joms patikėtos. 33 Ir Aukščiausiasis pasirodys teismo vietoje, ir vargas praeis, ir ilgos kančios baigsis. 34 Bet liks tik teismas, tiesa išliks ir tikėjimas sustiprės. 35 Po to bus atliktas darbas, bus parodytas atlygis, o geri darbai bus stiprūs, o nedori darbai nebus valdomi. 36 Tada aš pasakiau: Abraomas pirmiausia meldėsi už sodomitus, o Mozė už tėvus, kurie nusidėjo dykumoje. 37 Ir Jėzus po jo už Izraelį Achano laikais.
38 Samuelis ir Dovydas už sunaikinimą, o Saliamonas už tuos, kurie ateis į šventyklą. 39 Helijas už tuos, kurie gavo lietaus; ir už mirusiuosius, kad jis gyventų: 40 Ezechijas už tautą Sanheribo laikais ir daug už daugelį. 41 Taip ir dabar, kai auga sugedimas, daugėja nedorybių, o teisieji meldžiasi už bedievius. Kodėl taip nebus ir dabar? 42 Jis man atsakė: “Šis gyvenimas nėra pabaiga, kur gyvena daug šlovės. todėl jie meldėsi už silpnuosius. 43 Bet pasmerkimo diena bus šio laiko pabaiga ir būsimojo nemirtingumo pradžia, kai sugedimas praėjo, 44 Nesusivaldymas baigiasi, neištikimybė išnaikinta, teisumas auga ir tiesa. 45 Tada niekas negalės išgelbėti to, kuris sunaikintas, nei prispausti to, kuris laimėjo pergalę. 46 Tada aš atsakiau ir tariau: Tai pirmas ir paskutinis mano pasakymas, kad būtų buvę geriau neduoti žemės Adomui, arba, kai ji buvo jam duota, sulaikiau jį nuo nuodėmės. 47 Kokia nauda žmonėms dabar, šiuo metu, gyventi sunkume ir po mirties ieškoti bausmės? 48 O tu, Adomai, ką tu padarei? Nors ir nusidėjai tu, ne tu vienas, bet mes visi, kurie iš tavęs ateiname. 49 Nes kokia iš mūsų nauda, jei mums bus pažadėtas nemirtingas laikas, ar mes padarėme darbus, kurie neša mirtį? 50 Ir kad mums pažadėta amžina viltis, o mes patys, patys piktiausi, tapome tušti? 51 Ir kad mums būtų pastatyti sveiki ir saugūs būstai, o mes gyvenome nedorai? 52 Ir ar Aukščiausiojo šlovė saugoma ginti tuos, kurie gyveno atsargiai, o mes ėjome pačius piktiausius kelius? 53 Ir kad būtų parodytas rojus, kurio vaisius išlieka amžinai, kuriame yra saugumas ir vaistai, nes į jį neįeisime? 54 (Nes mes vaikščiojome nemaloniose vietose.) 55 Ir kad susilaikiusiųjų veidai spindės virš žvaigždžių, o mūsų veidai bus juodesni už tamsą? 56 Nes kol gyvenome ir darėme neteisybę, negalvojome, kad po mirties turėtume pradėti dėl to kentėti. 57 Tada jis man atsakė: “Tai yra mūšio padėtis, kurią kovos žmogus, gimęs žemėje. 58 Jei jis bus nugalėtas, jis kentės, kaip tu sakei, o jei laimės, gaus tai, ką sakau. 59 Nes apie tokį gyvenimą Mozė kalbėjo žmonėms, sakydamas: 'Pasirink gyvenimą, kad gyventum'. 60 Tačiau jie netikėjo juo, nei pranašai po jo, nei aš, kuris jiems kalbėjo, 61 Kad nebūtų tokio sunkumo jų sunaikinimo, kaip džiaugsmo dėl tų, kurie įtikinti išgelbėti. 62 Tada aš atsakiau ir tariau: Žinau, Viešpatie, kad Aukščiausiasis vadinamas gailestingu, nes pasigaili tų, kurie dar neatėjo į pasaulį.
63 ir tiems, kurie kreipiasi į Jo įstatymą; 64 Jis yra kantrus ir ilgai kenčia nusidėjusius, kaip jo kūriniai. 65 Ir kad jis yra dosnus, nes yra pasirengęs duoti, kur reikia; 66 Ir kad jis yra labai gailestingas, nes jis daugina vis daugiau gailestingumo esamiems ir buvusiems, taip pat tiems, kurie ateis. 67 Nes jei jis nepadaugins savo gailestingumo, pasaulis nepasiliktų su tais, kurie jį paveldės. 68 Jis atleido; Nes jei jis nesielgtų dėl savo gerumo, kad nusikaltėliams būtų lengviau, dešimt tūkstantoji dalis žmonių neliktų gyvi. 69 Ir būdamas teisėjas, jei jis neatleistų tiems, kurie jo žodžiu išgydyti, ir nenumalšins daugybės ginčų, 70 Turėtų likti labai mažai nuotykių iš daugybės daugybės. 8 SKYRIUS 1 Jis man atsakė: “Aukščiausiasis sukūrė šį pasaulį daugeliui, o ateinantį – nedaugeliui”. 2 Aš tau pasakysiu pavyzdį, Esdrai. Kai prašysi žemės, ji tau pasakys, kad ji duoda daug formų, iš kurių gaminami moliniai indai, bet mažai dulkių, iš kurių kyla auksas. Taip yra ir dabartiniame pasaulyje. 3 Sukurtųjų bus daug, bet nedaugelis bus išgelbėti. 4 Aš atsakiau ir tariau: “Nuriyk, mano siela, supratinga, ir praryk išmintį”. 5 Tu sutikai klausytis ir nori pranašauti, nes tu nebeturi vietos tik gyventi. 6 Viešpatie, jei tu neleisi savo tarnui, kad galėtume melstis Tavo akivaizdoje, o Tu duodi mums sėklą mūsų širdžiai ir kultūrą mūsų supratimui, kad tai duotų vaisių. Kaip gyvens kiekvienas sugedęs žmogus, kuris užima žmogaus vietą? 7 Tu esi vienas, o mes visi esame vienas Tavo rankų darbas, kaip tu sakei. 8 Kai kūnas yra suformuotas motinos įsčiose, o tu suteiki jam narius, tavo tvarinys išliks ugnyje ir vandenyje, ir devynis mėnesius tavo darbas ištvers tavo tvarinį, kuris joje sukurtas. 9 Bet kas saugo ir saugoma, bus išsaugota. Atėjus laikui, išsaugotos įsčios atiduoda tai, kas joje užaugo. 10 Tu įsakei iš kūno dalių, tai yra iš krūtų, duoti pieno, kuris yra krūtų vaisius, 11 kad daiktas, kuris pagamintas, būtų maitinamas tam tikrą laiką, kol atiduosi jį savo gailestingumui. 12 Tu išvedei jį savo teisumu, išugdei savo įstatyme ir pakeitei savo teisumu. 13 Tu sunaikinsi jį kaip savo kūrinį ir atgaivinsi kaip savo darbą. 14 Taigi, jei tu sunaikinsi tą, kuris buvo sukurtas tokiu dideliu darbu, lengva būti įsakytam tavo įsakymu, kad būtų išsaugota tai, kas buvo padaryta.
15 Taigi dabar, Viešpatie, kalbėsiu. liečiant žmogų apskritai, tu žinai geriausiai; bet palieti tavo tautą, dėl kurios man gaila. 16 ir dėl tavo palikimo, dėl kurio aš gediu. ir Izraeliui, kuriam man sunku; ir Jokūbui, dėl kurio esu sunerimęs; 17 Todėl aš pradėsiu melstis prieš tave už save ir už juos, nes matau mūsų, gyvenančių krašte, nuopuolius. 18 Bet aš girdėjau būsimojo teisėjo greitumą. 19 Todėl klausyk mano balso ir suprask mano žodžius, ir aš kalbėsiu prieš tave. Tai yra Esdro žodžių pradžia, prieš jį paimant pagalba, 20 Viešpatie, Tu, kuris gyveni amžinybėje, kuris matai iš viršaus, kas yra danguje ir ore. 21 kurio sostas neįkainojamas; kurių šlovė negali būti suvokiama; prieš kurį drebėdami stovi angelų pulkai, 22 kurio tarnystė yra vėjo ir ugnies pažinimas; kurio žodis teisingas, o posakiai pastovūs; kurio įsakymas stiprus ir įsakymas baisus; 23 Jo žvilgsnis išsausina gelmes, o nuo pasipiktinimo tirpsta kalnai. ką liudija tiesa: 24 Išklausyk savo tarno maldą ir įsiklausyk į savo kūrinijos prašymą. 25 Kol gyvas kalbėsiu ir atsakysiu, kol turėsiu supratimo. 26 Nežiūrėk į savo tautos nuodėmes! bet tiems, kurie tau tarnauja tiesoje. 27 Atsižvelk į nedorus pagonių išmones, bet į geismą tų, kurie laikosi Tavo liudijimų varguose. 28 Negalvok apie tuos, kurie apsimetė prieš tave, bet atsimink tuos, kurie pagal tavo valią pažino tavo baimę. 29 Tebūnie tavo valia naikinti tų, kurie gyveno kaip žvėrys. bet žiūrėti į tuos, kurie aiškiai mokė Tavo įstatymo. 30 Nesipiktink tais, kurie laikomi blogesniais už žvėris. bet mylėk tuos, kurie visada pasitiki tavo teisumu ir šlove. 31 Mes ir mūsų tėvai kenčiame nuo tokių ligų, bet dėl mūsų, nusidėjėlių, būsi gailestingas. 32 Jeigu tu nori mūsų pasigailėti, būsi vadinamas gailestingu, būtent mums, neturintiems teisumo darbų. 33 Nes teisieji, kurie turi daug gerų darbų su tavimi, už savo darbus gaus atlygį. 34 Kas yra žmogus, kad tu juo piktiniesi? Arba kas yra gendanti karta, kad tu jai taip gailisi? 35 Iš tikrųjų tarp gimusiųjų nėra nė vieno, bet jis elgėsi nedorai. ir tarp tikinčiųjų nėra nė vieno, kuris nebūtų pasielgęs blogai. 36 Nes tuo, Viešpatie, bus paskelbtas tavo teisumas ir tavo gerumas, jei būsi gailestingas tiems, kurie nepasitiki gerais darbais. 37 Tada jis man atsakė: “Kažką pasakei teisingai, ir taip bus, kaip pasakei”. 38 Aš tikrai negalvosiu apie nusidėjusiųjų nusiteikimą prieš mirtį, prieš teismą, prieš sunaikinimą. 39 Bet aš džiaugsiuosi teisiųjų nusiteikimu ir prisiminsiu jų piligriminę kelionę, išgelbėjimą ir atlygį, kurį jie turės.
40 Kaip dabar kalbėjau, taip ir išsipildys. 41 Nes kaip ūkininkas pasėja daug sėklos į žemę ir pasodina daug medžių, o pasėtas geras jam laiku neužauga, taip ir viskas, kas pasodinta, neįleidžia šaknų. pasaulyje; ne visi jie bus išgelbėti. 42 Tada aš atsakiau: “Jei radau malonę, leisk man kalbėti”. 43 Kaip žemdirbio sėkla žūsta, jei ji neatauga ir negaus lietaus savo laiku. arba jei ateina per daug lietaus ir jį sugadino: 44 Taip pat žūsta ir žmogus, sukurtas tavo rankomis ir vadinamas tavo paties atvaizdu, nes tu esi panašus į jį, dėl kurio viską sukūrei ir palyginai jį su ūkininko sėkla. 45 Nepyk ant mūsų, bet pasigailėk savo tautos ir pasigailėk savo palikimo, nes esi gailestingas savo kūrinijai. 46 Tada jis man atsakė: “Dabartiniai dalykai yra, o ateinantys – būsimiems”. 47 Nes tu toli nesugebėtum mylėti mano kūrinio labiau nei aš. Bet aš dažnai artinuosi prie tavęs ir prie jos, bet niekada prie neteisiųjų. 48 Tuo tu esi nuostabus Aukščiausiojo akivaizdoje: 49 Tu nusižeminai, kaip tau pridera, ir nelaikei savęs vertu būti labai pašlovintas tarp teisiųjų. 50 Nes daug didelių nelaimių bus padaryta tiems, kurie gyvens paskutiniuoju laiku pasaulyje, nes jie gyveno labai išdidūs. 51 Bet suprask pats ir ieškok šlovės tiems, kurie yra panašūs į tave. 52 Nes jums atsivėrė rojus, pasodintas gyvybės medis, paruoštas ateinantis laikas, paruošta gausybė, pastatytas miestas ir leidžiamas poilsis, taip, tobulas gėris ir išmintis. 53 Blogio šaknis nuo tavęs užsandarintas, nuo tavęs pasislėpė silpnumas ir kandys, o sugedimas pabėgo į pragarą, kad būtų pamirštas. 54 Liūdesys praeina, ir galiausiai parodomas nemirtingumo lobis. 55 Ir todėl daugiau neklausk apie daugybę žuvusiųjų. 56 Išėję į laisvę, jie paniekino Aukščiausiąjį, niekino jo įstatymą ir paliko jo kelius. 57 Be to, jie trypė jo teisųjį, 58 Jie sakė savo širdyse, kad Dievo nėra. taip, ir tai žinodami, kad jie turi mirti. 59 Nes kaip tai, kas buvo pasakyta, priims jus, taip jiems paruoštas troškulys ir skausmas, nes jo valia nebuvo, kad žmonės išnyktų. 60 Bet sukurtiieji turi suteršė juos kūrėjo vardą ir buvo nedėkingas tam, kuris paruošė jiems gyvenimą. 61 Ir todėl dabar mano sprendimas yra arti. 62 Tai aš parodžiau ne visiems žmonėms, bet tau ir keliems panašiems į tave. Tada aš atsakiau ir pasakiau: 63 Štai, Viešpatie, dabar tu man parodei daugybę stebuklų, kuriuos pradėsi daryti paskutiniais laikais, bet kuriuo metu tu man neparodei.
9 SKYRIUS 1 Tada jis man atsakė: “Stropiai matuok laiką ir kai pamatysi dalį praeitų ženklų, apie kuriuos tau sakiau anksčiau, 2 Tada suprasi, kad tai pats laikas, kai Aukščiausiasis pradės lankytis pasaulyje, kurį jis sukūrė. 3 Todėl, kai pasaulyje bus matomi žemės drebėjimai ir žmonių šurmulys: 4 Tada tu gerai suprasi, kad Aukščiausiasis kalbėjo apie tai nuo tų dienų, kurios buvo prieš tave, net nuo pradžios. 5 Nes kaip viskas, kas sukurta pasaulyje, turi pradžią ir pabaigą, o pabaiga yra akivaizdi. 6 Taip pat ir Aukščiausiojo laikai turi aiškią pradžią stebuklais ir galingais darbais, o pabaiga – padariniais ir ženklais. 7 Ir kiekvienas, kuris bus išgelbėtas ir galės išsigelbėti savo darbais ir tikėjimu, kuriuo jūs įtikėjote, 8 Būsiu apsaugotas nuo minėtų pavojų ir pamatysiu savo išgelbėjimą savo žemėje ir savo ribose, nes aš juos pašventinau nuo pat pradžių. 9 Tada bus apgailėtini tie, kurie dabar piktnaudžiavo mano keliais, o tie, kurie juos atmetė, gyvens kančiose. 10 Nes tie, kurie savo gyvenime gavo naudos ir manęs nepažino. 11 O tie, kurie bjaurėjosi mano įstatymu, dar turėdami laisvę ir kai jiems dar buvo atvira atgailos vieta, nesuprato, bet paniekino. 12 Tas pats turi tai žinoti po mirties nuo skausmo. 13 Todėl nesidomi, kaip ir kada bus nubausti bedievius, bet klausk, kaip bus išgelbėtas teisusis, kieno yra pasaulis ir kam pasaulis sukurtas. 14 Tada aš atsakiau ir tariau: 15 Aš sakiau anksčiau, kalbėk dabar ir kalbėsiu taip pat ir vėliau, kad tų, kurie žūtų, bus daug daugiau, nei tų, kurie bus išgelbėti. 16 Kaip banga didesnė už lašą. 17 Jis man atsakė: “Koks laukas, toks ir sėkla. kokios gėlės, tokios ir spalvos; koks darbininkas, toks ir darbas; o kaip ūkininkas, taip ir jo žemdirbystė, nes tai buvo pasaulio laikas. 18 Ir dabar, kai aš paruošiau pasaulį, kuris dar nebuvo sukurtas, kad jie gyventų dabartiniame gyvenime, niekas prieš mane nekalbėjo. 19 Nes tada visi pakluso, o dabar žmonių, sukurtų šiame sukurtame pasaulyje, elgesys yra sugadintas amžinos sėklos ir neištiriamo įstatymo. 20 Taigi aš apmąsčiau pasaulį, ir štai iškilo pavojus dėl į jį įžengusių sumanymų. 21 Aš pamačiau ir labai pasigailėjau, ir pasilikau man vynuogę iš kekė ir didelės tautos augalą. 22 Tegul žūva minia, kuri gimė veltui. Mano vynuogė ir augalas tebūna saugomi. nes dideliu darbu padariau jį tobulą.
23 Vis dėlto, jei tu nustosi dar septynias dienas (bet per jas nepasninkuosi, 24 Eik į gėlių lauką, kur nestatytas namas, ir valgyk tik lauko gėles. neragaukite mėsos, negerkite vyno, o valgykite tik gėles;) 25 Ir nuolat melskis Aukščiausiajam, tada aš ateisiu ir pasikalbėsiu su tavimi. 26 Aš nuėjau į lauką, kuris vadinamas Ardatu, kaip jis man įsakė. Aš sėdėjau tarp gėlių ir valgiau lauko žoleles, o jų mėsa mane patenkino. 27 Po septynių dienų aš sėdėjau ant žolės ir mano širdis buvo sunerimusi, kaip ir anksčiau. 28 Aš atvėriau burną ir pradėjau kalbėti Aukščiausiojo akivaizdoje ir tariau: 29 Viešpatie, Tu, kuris apsireiškei mums, buvai parodytas mūsų tėvams dykumoje, ten, kur niekas nežengia, nederlingoje vietoje, kai jie išėjo iš Egipto. 30 Tu kalbėjai: 'Klausyk manęs, Izraeli! ir pažymėk mano žodžius, Jokūbo palikuonys. 31 Nes štai aš sėsiu jumyse savo įstatymą, ir jis duos jumyse vaisių, ir būsite juo pagerbti per amžius. 32 Bet mūsų tėvai, priėmę įstatymą, jo nesilaikė ir nesilaikė Tavo potvarkių. Nors Tavo įstatymo vaisius nepražuvo, bet ir negalėjo, nes jis buvo tavo. 33 Tačiau tie, kurie jį gavo, žuvo, nes neišlaikė to, kas juose buvo pasėta. 34 Ir štai yra paprotys, kai žemė gauna sėklą arba jūra laivą ar bet kokį indą, mėsą ar gėrimą, tai, kas žūsta, kur buvo pasėta arba įmesta, 35 Tai, kas buvo pasėta, įmesta ar gauta, žūsta ir nepasilieka mumyse, bet mums taip neatsitiko. 36 Nes mes, priėmę įstatymą, žūstame dėl nuodėmės, ir mūsų širdis, kuri jį priėmė 37 Nepaisant įstatymo, jis nepranyksta, bet pasilieka jo jėga. 38 Kai tai kalbėjau savo širdyje, pažvelgiau atgal savo akimis ir dešinėje pusėje pamačiau moterį, ir štai ji raudojo ir verkė garsiu balsu ir buvo labai nuliūdusi širdyje. drabužiai buvo išnuomoti, o ant jos galvos buvo pelenų. 39 Tada paleidau savo mintis, kuriose buvau, ir nukreipiau mane į ją, 40 ir tarė jai: “Kodėl tu verki? kodėl tu toks sielvartas savo mintyse? 41 Ji man tarė: “Pone, palik mane ramybėje, kad galėčiau apraudoti save ir dar labiau padidinti savo liūdesį, nes esu labai susierzinęs ir labai nuskriaustas”. 42 Aš paklausiau jai: “Kas tau negerai? pasakyk man. 43 Ji man pasakė: “Aš, tavo tarnaitė, buvau nevaisinga ir neturėjau vaiko, nors turėjau vyrą trisdešimties metų. 44 Ir tuos trisdešimt metų nieko daugiau nedariau dieną, naktį ir kiekvieną valandą, tik meldžiausi Aukščiausiajam. 45 Po trisdešimties metų Dievas išklausė mane, tavo tarnaitę, pažvelgė į mano vargus, įvertino mano vargus
ir padovanojo man sūnų. Aš juo labai džiaugiausi, taip pat ir mano vyras, ir visi mano kaimynai. Visagalis. 46 Ir aš jį maitinau labai vargindamas. 47 Kai jis užaugo ir atėjo laikas, kai turėjo žmoną, aš surengiau puotą. 10 SKYRIUS 1 Ir atsitiko, kad mano sūnus, įėjęs į savo vestuvių kambarį, pargriuvo ir mirė. 2 Tada mes visi išjungėme šviesas, ir visi mano kaimynai pakilo manęs paguosti. Taigi aš ilsėjausi antrą dieną naktį. 3 Ir atsitiko, kai jie visi nustojo manęs guosti, galėjau iki galo tylėti. Tada aš atsikėliau naktį ir pabėgau ir atėjau į šį lauką, kaip tu matai. 4 Ir dabar ketinu ne grįžti į miestą, bet čia pasilikti, nei valgyti, nei gerti, bet nuolat liūdėti ir pasninkauti, kol numirsiu. 5 Tada palikau apmąstymus, kuriuose buvau, ir supykęs kalbėjau jai: 6 Tu, kvaila moteris, už visas kitas, ar nematai mūsų gedulo, o kas mums atsitiks? 7 Kaip tas Sionas, mūsų motina, kupinas visokių sunkumų, labai nusižeminęs ir labai skaudžiai gedi? 8 O dabar, kai visi liūdime ir liūdime, nes visi esame slogūs, ar tu liūdi dėl vieno sūnaus? 9 Paklausk žemės, ir ji tau pasakys, kad ji turi gedėti dėl daugybės ant jos augančių žlugimo. 10 Nes iš pradžių visi išėjo iš jos, o iš jos išeis visi kiti, ir štai jie beveik visi eina į pražūtį, o daugybė jų yra visiškai išnaikinta. 11 Kas gi gedėtų labiau nei ji, kuri prarado tiek daug? o ne tu, ko gailisi, jei ne vieno? 12 Bet jei tu man sakysi: 'Mano dejonės nepanašios į žemę, nes praradau savo įsčių vaisius, kuriuos pagimdžiau su skausmais ir apnešiau vargais. 13 Bet žemė ne tokia, nes joje esanti minia pagal žemės kelią dingo, kaip atėjo. 14 Tada sakau tau: kaip tu pagimdei darbu. taip ir žemė nuo pat pradžių davė savo vaisius, būtent žmogų, tam, kuris ją sukūrė. 15 Taigi dabar pasilikite savo sielvartą sau ir drąsiai iškęskite tai, kas jums nutiko. 16 Nes jei tu pripažinsi Dievo pasiryžimą būti teisingu, tu laiku priimsi savo sūnų ir būsi pagirta tarp moterų. 17 Tada eik į miestą pas savo vyrą. 18 Ji man atsakė: “Aš to nedarysiu: aš neisiu į miestą, bet čia mirsiu”. 19 Taigi aš toliau su ja kalbėjau ir tariau: 20 Taip nedaryk, bet būk patartas. Aš: kiek daug Siono nelaimių? paguoskite dėl Jeruzalės liūdesio. 21 Tu matai, kad mūsų šventykla sugriauta, mūsų aukuras sugriautas, mūsų šventykla sugriauta.
22 Mūsų psalterija paguldyta ant žemės, mūsų giesmė nutilo, mūsų džiaugsmas baigiasi, mūsų žvakidės šviesa užgeso, mūsų Sandoros skrynia sugadinta, mūsų šventieji daiktai sutepti ir vardas, yra beveik išniekintas: mūsų vaikai sugėdinti, mūsų kunigai sudeginti, mūsų levitai pateko į nelaisvę, mūsų mergelės suteptos, o žmonos suteptos. mūsų teisieji ištremti, mūsų mažutėliai sunaikinti, mūsų jaunuoliai pavergiami, o stiprieji nusilpsta. 23 Ir, kuris yra didžiausias iš visų, Siono antspaudas prarado savo garbę; nes ji atiduota į rankas tų, kurie mūsų nekenčia. 24 Ir todėl nusikratykite savo didžiulį sunkumą ir pašalinkite daugybę sielvartų, kad Galingasis vėl būtų jums gailestingas, o Aukščiausiasis suteiktų jums poilsį ir palengvėjimą nuo jūsų darbo. 25 Kai aš kalbėjausi su ja, štai jos veidas staiga labai nušvito, o jos veidas blizgėjo, todėl aš bijojau jos ir galvojau, kas tai gali būti. 26 Ir štai staiga ji labai išsigandęs sušuko, todėl žemė sudrebėjo nuo moters triukšmo. 27 Aš pažvelgiau ir štai moteris man nebepasirodė, bet buvo pastatytas miestas ir didelė vieta pasirodė nuo pamatų: tada išsigandau ir verkiau garsiu balsu ir tariau: 28 Kur yra angelas Urielis, kuris pirmą kartą atėjo pas mane? Jis įvedė mane į daugybę transų, mano galas virto sugedimu, o mano malda – barti. 29 Kai aš kalbėjau šiuos žodžius, štai jis priėjo prie manęs ir pažvelgė į mane. 30 Ir štai, aš gulėjau kaip miręs, ir mano supratimas buvo atimtas. Jis paėmė mane už dešinės rankos, paguodė, pastatė ant kojų ir tarė: 31 Kas tau kenkia? ir kodėl tu toks sunerimęs? Kodėl nerimsta tavo protas ir tavo širdies mintys? 32 Aš atsakiau: 'Kadangi tu mane apleidai, bet aš padariau pagal tavo žodžius. Išėjau į lauką ir štai pamačiau, bet matau, kad negaliu išreikšti. 33 Jis man tarė: “Atsikišk vyriškai, aš tau patarsiu”. 34 Tada aš tariau: 'Kalbėk, mano viešpatie, manyje! tik neapleisk manęs, kad nenumirčiau nusivylęs savo viltimi. 35 Nes aš mačiau, kad nežinojau, ir girdėjau, kad nežinau. 36 Ar mano protas apgautas, ar mano siela sapne? 37 Todėl dabar prašau tavęs, kad parodytum savo tarnui šitą regėjimą. 38 Tada jis man atsakė: “Klausyk manęs, aš tau pasakysiu ir pasakysiu, kodėl tu bijai, nes Aukščiausiasis atskleis tau daug slaptų dalykų”. 39 Jis matė, kad tavo kelias teisingas, nes tu nuolat liūdi dėl savo tautos ir daug raudoji dėl Siono. 40 Taigi regėjimo, kurį pastaruoju metu matėte, prasmė: 41 Pamatei gedinčią moterį ir pradėjai ją guosti. 42 Bet dabar tu nebematai moters panašumo, bet tau pasirodė pastatytas miestas.
43 Ir nors ji tau papasakojo apie savo sūnaus mirtį, sprendimas yra toks: 44 Ši moteris, kurią matei, yra Sionas. Ir nors ji tau pasakė, kad ta, kurią matai kaip miestą, pastatyta, 45 Sakau, ji tau pasakė, kad ji buvo trisdešimt nevaisinga metų. Tai yra trisdešimt metų, kai joje nebuvo aukojama. 46 Bet po trisdešimties metų Saliamonas pastatė miestą ir aukojo aukas, o tada pagimdė nevaisingą sūnų. 47 Ir nors ji tau pasakė, kad maitino jį darbu, tai buvo būstas Jeruzalėje. 48 Tačiau ji tau pasakė: 'Mano sūnus, atėjęs į savo santuokos kambarį, patyrė nesėkmę ir mirė, tai buvo Jeruzalės sunaikinimas. 49 Ir štai, tu matei jos panašumą ir, kadangi ji apraudojo savo sūnų, pradėjai ją guosti. Tai, kas nutiko, turi būti tau atskleista. 50 Nes dabar Aukščiausiasis mato, kad tu be apgaulės liūdi ir iš visos širdies kenti dėl jos, todėl jis tau parodė jos šlovės šviesumą ir jos grožio nuostabumą. 51 Ir todėl aš liepiau tau likti lauke, kur nebuvo pastatytas joks namas. 52 Nes aš žinojau, kad Aukščiausiasis tau tai parodys. 53 Todėl įsakiau tau eiti į lauką, kur nebuvo jokio pastato pamato. 54 Nes toje vietoje, kur Aukščiausiasis pradeda rodyti savo miestą, negali stovėti žmogaus pastatas. 55 Ir todėl nebijok, tegul tavo širdis neišgąsdina, bet eik į vidų ir pamatyk pastato grožį ir didybę, kiek tavo akys gali matyti. 56 Ir tada tu išgirsi tiek, kiek tavo ausys gali suprasti. 57 Tu esi palaimintas labiau nei daugelis kitų ir pašauktas kartu su Aukščiausiuoju; ir taip yra tik nedaugelis. 58 Bet rytoj naktį tu pasiliksi čia; 59 Ir taip Aukščiausiasis parodys tau regėjimus apie didingus dalykus, kuriuos Aukščiausiasis padarys tiems, kurie paskutinėmis dienomis gyvena žemėje. Taigi aš miegojau tą naktį ir kitą, kaip jis man įsakė. 11 SKYRIUS 1 Tada aš pamačiau sapną ir štai iš jūros išlipo erelis, turėjęs dvylika plunksnų sparnų ir tris galvas. 2 Ir aš pamačiau, ir štai ji išskleidė savo sparnus po visą žemę, visi oro vėjai pūtė ant jos ir susirinko. 3 Aš pamačiau, kad iš jos plunksnų išaugo kitos priešingos plunksnos. ir jie tapo mažomis plunksnelėmis ir mažomis. 4 Bet jos galvos buvo ramios: galva viduryje buvo didesnė už kitą, tačiau ji buvo su likučiais. 5 Be to, aš pamačiau ir štai erelis skraidė su plunksnomis ir karaliavo žemėje bei jos gyventojais.
6 Ir aš mačiau, kad viskas, kas yra po dangumi, jai buvo pavaldi, ir niekas prieš ją nekalbėjo, nė viena būtybė žemėje. 7 Ir aš pamačiau, ir štai erelis pakilo ant savo nagų ir kalbėjo jos plunksnoms, sakydamas: 8 Žiūrėkite ne viską iš karto: miegokite kiekvienas savo vietoje ir stebėkite pagal eigą: 9 Bet galvos telieka paskutiniam. 10 Aš pamačiau, ir štai balsas sklido ne iš jos galvų, bet iš jos kūno. 11 Aš suskaičiavau jos priešingas plunksnas, ir štai jų buvo aštuonios. 12 Aš pažvelgiau ir štai, dešinėje pusėje iškilo viena plunksna ir karaliavo. d visoje žemėje; 13 Ir taip atsitiko, kad jam karaliaujant, atėjo jo galas ir vietos nebepasirodė. Taip atsistojo kitas. ir karaliavo, ir puikiai praleido laiką; 14 Ir atsitiko, kad jam karaliaujant, atėjo ir jo pabaiga, kaip ir pirmoji, ir nebepasirodė. 15 Tada pasigirdo balsas ir tarė: 16 Klausyk, kuris taip ilgai valdei žemę. Tai sakau tau, kol tu nebepradedi pasirodyti, 17 Niekas po tavęs nepasieks tavo laiko, nei pusės jo. 18 Tada atsikėlė trečiasis ir karaliavo kaip kitas anksčiau ir taip pat nebepasirodė. 19 Taip nuėjo su visais likučiais vienas po kito, kaip kad kiekvienas karaliavo, o paskui nebepasirodė. 20 Tada aš pamačiau, ir štai laikui bėgant kitos plunksnos iškilo dešinėje pusėje, kad jos taip pat galėtų valdyti. ir kai kurie iš jų valdė, bet po kurio laiko jų nebepasirodė: 21 Kai kurie iš jų buvo įsteigti, bet nevaldė. 22 Po to pažiūrėjau ir štai dvylika plunksnų nebepasirodė nei dviejų mažų plunksnų. 23 Ant erelio kūno nebuvo daugiau, tik trys galvos ir šeši maži sparneliai. 24 Tada taip pat pamačiau, kad dvi mažos plunksnos atsiskyrė nuo šešių ir liko po galva, kuri buvo dešinėje, nes keturios liko savo vietoje. 25 Ir aš pamačiau, ir štai plunksnos, kurios buvo po sparnu, manė, kad jos susiformuoja ir valdys. 26 Ir aš pamačiau, ir štai vienas buvo pastatytas, bet netrukus jo nebepasirodė. 27 O antrasis buvo greičiau nei pirmasis. 28 Ir aš pamačiau, ir štai du, kurie liko, taip pat manė, kad karaliauja. 29 Jiems taip pagalvojus, štai pabudo viena iš ilsėjusių galvų, būtent ji buvo viduryje. nes tai buvo didesnė už kitas dvi galvas. 30 Ir tada pamačiau, kad kitos dvi galvos buvo sujungtos su juo. 31 Ir štai, galva buvo apsukta kartu su ja buvusiais ir suėdė dvi plunksnas po sparnu, kuris būtų valdęs.
32 Bet ši galva išgąsdino visą žemę ir valdė joje visus, kurie gyveno žemėje su didžiule priespauda. ir ji valdė pasaulį labiau nei visi buvę sparnai. 33 Po to aš pamačiau, ir štai viduryje buvusi galva staiga nebepasirodė kaip sparnai. 34 Bet liko dvi galvos, kurios taip pat valdė žemę ir joje gyvenančius. 35 Aš pamačiau ir štai dešinėje pusėje esanti galva prarijo kairėje pusėje. 36 Tada aš nugirdau balsą, kuris man pasakė: “Pažiūrėk į save ir apsvarstyk, ką matai”. 37 Aš pamačiau ir štai tarsi riaumojantis liūtas buvo išvarytas iš miško. Ir pamačiau, kad jis siuntė ereliui žmogaus balsą ir tarė: 38 Klausyk, aš kalbėsiu su tavimi, o Aukščiausiasis sakys tau: 39 Argi ne tu likai iš keturių žvėrių, kuriuos padariau viešpatauti savo pasaulyje, kad per juos ateitų jų laikų pabaiga? 40 Ketvirtasis atėjo ir nugalėjo visus praeityje buvusius žvėris, kurie su didžiule baime valdė pasaulį ir visą žemę su didele priespauda. ir taip ilgai jis gyveno žemėje su klasta. 41 Tu neteisi žemės tiesos. 42 Tu varginai nuolankiuosius, įskaudinai taikiuosius, mylėjai melagius, sunaikinai būstus tų, kurie davė vaisių, ir sugriavai sienas tų, kurie tau nepadarė žalos. 43 Todėl tavo neteisėtas elgesys pasiekia Aukščiausiąjį, o tavo išdidumas – Galingajam. 44 Aukščiausiasis taip pat pažvelgė į išdidžius laikus, ir štai jie baigėsi, ir jo bjaurybės išsipildė. 45 Ir todėl nebepasirodyk, nei tu erelis, nei tavo baisūs sparnai, nei tavo piktos plunksnos, nei tavo piktos galvos, nei tavo žalingi nagai, nei visas tavo tuščias kūnas. 46 Kad visa žemė atsigaivintų ir sugrįžtų, išvaduota nuo tavo smurto, kad ji galėtų tikėtis teismo ir gailestingumo ją sukūrusio. 12 SKYRIUS 1 Ir atsitiko, kai liūtas kalbėjo ereliui šiuos žodžius, aš pamačiau, 2 Ir štai, galvos, kuri liko, ir keturių sparnų daugiau nebepasirodė, ir abu nuėjo prie jos ir stojo karaliauti, o jų karalystė buvo maža ir kupina šurmulio. 3 Ir aš pamačiau, ir štai jų nebepasirodė, ir visas erelio kūnas sudegė taip, kad žemė apėmė didžiulę baimę. Tada aš pabudau iš vargo ir proto transo bei iš didelės baimės. ir pasakė mano dvasiai: 4 Štai tai padarei man, ieškodamas Aukščiausiojo kelių. 5 Štai aš vis dar pavargęs savo protu ir labai silpnas savo dvasia. ir aš turiu mažai jėgų dėl didžiulės baimės, kuria mane kankino šią naktį.
6 Todėl dabar prašysiu Aukščiausiojo, kad jis paguostų mane iki galo. 7 Ir aš pasakiau: Viešpatie, valdyk, jei rasiu malonę prieš t jei aš išteisinsiu tave prieš daugelį kitų, ir jei mano malda iš tikrųjų bus tavo akivaizdoje. 8 Taigi paguosk mane ir parodyk savo tarnui šio baisaus regėjimo aiškinimą ir aiškų skirtumą, kad galėtum tobulai paguosti mano sielą. 9 Tu nusprendei mane vertu parodyti man paskutinius laikus. 10 Ir jis man pasakė: „Štai regėjimo išaiškinimas: 11 Erelis, kurį matei kylant iš jūros, yra karalystė, kurią matė tavo brolis Danielius. 12 Bet tai nebuvo jam išaiškinta, todėl dabar aš tau tai paskelbiu. 13 Štai ateis dienos, kai žemėje iškils karalystė, kuri bus baisesnė už visas prieš tai buvusias karalystes. 14 Toje pačioje vietoje dvylika karalių vienas po kito karaliaus. 15 Antrasis pradės karaliauti ir turės daugiau laiko nei bet kuris iš dvylikos. 16 Ir tai reiškia dvylika sparnų, kuriuos matei. 17 Kalbant apie balsą, kurį girdėjai kalbant ir kurį nematei išeinantį iš galvų, bet iš jo kūno vidurio, paaiškinimas yra toks: 18 Kad pasibaigus tos karalystės laikui kils dideli vargai ir jai iškils pavojus žlugti. 19 Ir kadangi tu matei aštuonias mažas plunksnas, prilipusias prie jos sparnų, tai yra toks paaiškinimas: 20 Jame iškils aštuoni karaliai, kurių laikas bus mažas ir jų metai bus greiti. 21 Du iš jų žus, artėjant vidurio laikui. Keturi bus saugomi, kol ateis jų pabaiga, o du bus išsaugoti iki galo. 22 Ir kadangi tu matei tris galvas ilsintis, toks yra išaiškinimas: 23 Paskutinėmis savo dienomis Aukščiausiasis iškels tris karalystes ir daug ką jose atnaujins, ir jos valdys žemę, 24 Ir tų, kurie joje gyvena, yra labiau prislėgti, nei tie, kurie buvo anksčiau, todėl jie vadinami erelio galva. 25 Nes tai yra tie, kurie įvykdys jo nedorybę ir užbaigs jo paskutinę pabaigą. 26 Ir nors tu matai, kad didžioji galva nebepasirodė, tai reiškia, kad vienas iš jų mirs savo lovoje ir vis tiek su skausmu. 27 Nes du, likusieji, bus nužudyti kardu. 28 Vieno kardas praris kitą, bet galiausiai jis pats kris nuo kardo. 29 Ir kadangi tu matei dvi plunksnas po sparnais, einančias virš galvos dešinėje pusėje; 30 Tai reiškia, kad tai yra tie, kuriuos Aukščiausiasis išlaikė iki galo. Tai maža karalystė ir pilna vargo, kaip tu matai.
31 Ir liūtas, kurį matei kylantį iš miško ir riaumojantį, kalbantį ereliui ir barantį ją už jos neteisumą visais žodžiais, kuriuos girdėjai. 32 Tai yra pateptasis, kurį Aukščiausiasis saugojo už juos ir už jų nedorybę iki galo. Jis bars juos ir bars juos jų žiaurumu. 33 Jis pateiks juos gyvus prieš teismą, bars ir pataisys. 34 Likusią mano tautą jis su gailestingumu išgelbės tuos, kurie buvo prispausti prie mano sienų, ir džiugins juos iki ateis teismo diena, apie kurią kalbėjau tau nuo pat pradžių. 35 Tai sapnas, kurį matei, ir tai yra paaiškinimai. 36 Tau tiktai pavyko žinoti šią Aukščiausiojo paslaptį. 37 Todėl visa tai, ką matei, surašyk į knygą ir paslėpk: 38 Ir mokyk jų žmonių išmintinguosius, kurių širdis gali suprasti ir saugoti šias paslaptis. 39 Bet palauk čia dar septynias dienas, kad tau būtų parodyta, kas tau patinka Aukščiausiajam. Ir su tuo jis nuėjo savo keliu. 40 Ir buvo taip, kad visi žmonės pamatė, kad septynios dienos praėjo, ir aš nebegrįšiu į miestą, jie surinko juos visus, nuo mažiausio iki didžiausio, ir atėjo pas mane ir tarė: 41 Kuo mes tave įžeidėme? Ką mes tau padarėme blogo, kad tu mus apleidai ir sėdėjai čia, šitoje vietoje? 42 Nes iš visų pranašų tu tik palikai mus kaip vynuogių spiečius, kaip žvakę tamsioje vietoje ir kaip prieglobstį ar laivą, apsaugotą nuo audros. 43 Argi mums užtenka nelaimės? 44 Jeigu tu mus palikti, tai kuo geriau mums būtų buvę, jei būtume sudeginti Siono viduryje? 45 Nes mes nesame geresni už tuos, kurie ten mirė. Ir jie verkė garsiu balsu. Tada aš jiems atsakiau ir tariau: 46 Būk paguoda, Izraeli! ir neapsunkink, Jokūbo namai! 47 Nes Aukščiausiasis jus prisimena, ir Galingasis nepamiršo jūsų pagundoje. 48 Aš tavęs nepalikau ir neatsiskyriau nuo tavęs, bet atėjau į šią vietą melstis už Siono sunaikinimą ir ieškoti pasigailėjimo dėl žemos tavo nuosavybės. tavo šventovė. 49 O dabar kiekvienas eikite namo, ir po šių dienų aš ateisiu pas jus. 50 Tada žmonės nuėjo į miestą, kaip aš jiems įsakiau. 51 Bet aš išbuvau lauke septynias dienas, kaip angelas man įsakė. Tomis dienomis valgiau tik lauko gėles ir valgiau žoleles. 13 SKYRIUS 1 Ir buvo taip, kad po septynių dienų aš sapnavau sapną naktį: 2 Ir štai iš jūros pakilo vėjas, išjudinęs visas jos bangas. 3 Aš pamačiau ir štai, tas žmogus sustiprėjo su tūkstančiais dangaus. Kai jis atsigręžė į savo veidą, drebėjo viskas, kas buvo matyti po juo.
4 Kai tik balsas pasigirsdavo iš jo burnos, visi, kurie girdėjo jo balsą, sudegindavo, kaip žemė nyksta, pajutus ugnį. 5 Po to aš pamačiau ir štai susirinko daugybė žmonių iš keturių dangaus vėjų, kad pavergtų žmogų, išėjusį iš jūros. 6 Bet aš pamačiau, ir štai, jis išsiraižė didelį kalną ir ant jo užskrido. 7 Bet aš būčiau matęs kraštą ar vietą, kur buvo iškalta kalva, bet negalėjau. 8 Po to aš pamačiau, ir štai visi, kurie buvo susirinkę jo pavergti, labai išsigando ir išdrįso kovoti. 9 Ir štai, matydamas atėjusios minios smurtą, jis nepakėlė nei rankos, nei kardo, nei jokio karo įrankio. 10 Bet tik aš mačiau, kad jis iš savo burnos skleidė tarsi ugnies dvelksmą, iš jo lūpų liepsnojantį alsavimą, o iš liežuvio išleido kibirkštis ir audras. 11 Jie visi susimaišė. ugnies sprogimas, liepsnojantis kvapas ir didžiulė audra; ir su prievarta krito ant susiruošusios kovoti minios ir visus sudegino taip, kad netikėtai nesuskaičiuojamai gausybei nieko nebuvo matyti, tik dulkės ir dūmų kvapas. Tai pamačiusi išsigandau. . 12 Paskui pamačiau tą patį vyrą nusileidusį nuo kalno ir pasišaukusį kitą taikią minią. 13 Pas jį atėjo daug žmonių, dėl kurių vieni džiaugėsi, kiti gailėjosi, kiti buvo surišti, o kiti atnešė iš aukotų. Tada susirgau iš didelės baimės, pabudau ir tariau: 14 Tu nuo pat pradžių rodei savo tarnui šiuos stebuklus ir laikai mane vertu priimti mano maldą. 15 Dar dabar parodyk man šio sapno išaiškinimą. 16 Nes, kaip aš suprantu, vargas tiems, kurie tomis dienomis liks, ir dar daugiau vargas tiems, kurie neliks nuošalyje! 17 Nes tiems, kurie nebuvo likę, buvo sunku. 18 Dabar aš suprantu, kas sudėliota paskutinėmis dienomis, kas nutiks jiems ir tiems, kurie bus palikti. 19 Todėl jie patenka į didelius pavojus ir daug reikalų, kaip skelbia šie sapnai. 20 Vis dėlto lengviau tam, kuriam gresia pavojus, patekti į tai, nei pasitraukti kaip debesis iš pasaulio ir nepamatyti to, kas vyksta paskutinėmis dienomis. Ir jis man atsakė: 21 Aš tau parodysiu regėjimo paaiškinimą ir atskleisiu tau tai, ko tu reikalauja. 22 Nors tu kalbėjai apie paliktus, tai toks išaiškinimas: 23 Tas, kuris tuo metu ištvers pavojų, pasiliko. Patekę į pavojų, turi darbus ir tikėjimą Visagale. 24 Taigi žinokite, kad paliktieji yra labiau palaiminti nei mirusieji. 25 Tokia yra regėjimo prasmė: Tu matei žmogų, kylantį iš jūros vidurio. 26 Tas pats Dievas, Aukščiausiasis, paskyrė didžiulį laiką, kuris pats išgelbės savo kūriniją ir įsakys likusius.
27 Tu matai, kad iš jo burnos sklido kaip vėjas, ugnis ir audra. 28 Jis neturėjo nei kardo, nei jokio karo įrankio, bet jo įsiveržimas sunaikino visą minią, atėjusią jo pavergti. tai yra interpretacija: 29 Štai ateina dienos, kai Aukščiausiasis pradės išgelbėti tuos, kurie yra žemėje. 30 Jis nustebins žemės gyventojus. 31 Ir vienas kovos prieš kitą, vienas miestas prieš kitą, viena vieta prieš kitą, viena tauta prieš kitą ir viena karalystė prieš kitą. 32 Ir ateis laikas, kai tai įvyks, ir įvyks ženklai, kuriuos aš tau parodžiau anksčiau, ir tada bus paskelbtas mano Sūnus, kurį tu matai kaip vyrą kylantį aukštyn. 33 Kai visa tauta išgirs jo balsą, kiekvienas savo krašte paliks mūšį, kurį turi vienas prieš kitą. 34 Nesuskaičiuojama minia susirinks, kaip tu juos matei, norinčių ateiti ir nugalėti jį kovojant. 35 Bet jis stovės ant Siono kalno viršūnės. 36 Sionas ateis ir bus parodytas visiems, paruoštas ir pastatytas, kaip tu matei kalvą, iškaltą be rankų. 37 Ir šis mano Sūnus sudraus nedorus išradimus tų tautų, kurios dėl savo nedoro gyvenimo pateko į audrą; 38 Jis parodys jiems jų piktas mintis ir kankinimus, su kuriais jie bus pradėti kankinti, kaip liepsna. Jis sunaikins juos be pastangų pagal įstatymą, kuris panašus į mane. 39 Ir kadangi tu matei, kad jis surinko pas save kitą taikią minią; 40 Tai yra dešimt giminių, kurios karaliaus Ozėjos laikais buvo išvežtos belaisviais iš savo žemės, kurią Asirijos karalius Salmanasaras išvedė į nelaisvę ir pernešė juos per vandenis, ir jie pateko į kitą kraštą. . 41 Bet jie sutarė tarpusavyje, kad paliks pagonių gausą ir iškeliaus į kitą šalį, kur niekada negyveno žmonės, 42 kad jie ten laikytųsi savo įstatų, kurių niekada nesilaikė savo žemėje. 43 Jie įžengė į Eufratą siauromis upės vietomis. 44 Tada Aukščiausiasis rodė jiems ženklus ir sulaikė potvynį, kol jie praėjo. 45 Nes per tą šalį buvo nueitas didelis kelias, būtent pusantrų metų, ir ta pati sritis vadinasi Arsaretas. 46 Tada jie ten gyveno iki paskutiniojo laiko. ir dabar, kai jie pradės ateiti, 47 Aukščiausiasis vėl sulaikys upelio šaltinius, kad jie galėtų praeiti. Todėl tu matei minią su ramybe. 48 Bet tie, kurie liko nuo tavo tautos, yra mano ribose. 49 Dabar, kai jis sunaikins daugybę tautų, kurios susirinko, jis gins likusius savo žmones. 50 Ir tada jis parodys jiems didelių stebuklų. 51 Tada aš tariau: Viešpatie, kuris valdo, parodyk man tai: kodėl aš mačiau žmogų kylantį iš jūros vidurio? 52 Jis man pasakė: “Kaip tu negali nei ieškoti, nei žinoti to, kas yra jūros gelmėse, taip ir niekas žemėje negali matyti mano Sūnaus ar tų, kurie yra su juo, tik dieną. .
53 Tai yra sapno, kurį matei, išaiškinimas, kuriuo tu tik čia esi apšviestas. 54 Tu apleidai savo kelią, stropiai laikei mano įstatymą ir jo siekei. 55 Tu sutvarkei savo gyvenimą išmintingai, o supratimą pavadinai savo motina. 56 Todėl aš parodžiau tau Aukščiausiojo lobius. Po trijų dienų aš tau kalbėsiu apie kitus dalykus ir skelbsiu tau galingus ir nuostabius dalykus. 57 Tada aš išėjau į lauką, šlovindamas ir labai dėkodamas Aukščiausiajam už jo stebuklus, kuriuos jis laiku padarė. 58 Ir todėl, kad jis valdo tą patį ir tuos dalykus, kurie būna rudenį, ir aš sėdėjau tris dienas. 14 SKYRIUS 1 Trečią dieną aš atsisėdau po ąžuolu ir štai pasigirdo balsas iš krūmo priešais mane ir tarė: Esdrai, Esdrai! 2 Aš pasakiau: “Štai aš, Viešpatie, ir atsistojau ant kojų”. 3 Tada jis man pasakė: “Krūme aš aiškiai apsireiškiau Mozei ir kalbėjausi su juo, kai mano tauta tarnavo Egipte. 4 Aš jį pasiunčiau, išvedžiau savo tautą iš Egipto ir užvedžiau į kalną, kur ilgą laiką laikiau jį prie savęs, 5 Jis papasakojo jam daug nuostabių dalykų ir parodė jam laikų ir pabaigos paslaptis. ir įsakė jam, sakydamas: 6 Šiuos žodžius išsakyk ir paslėpsi. 7 Ir dabar sakau tau: 8 Kad padėtum savo širdyje ženklus, kuriuos rodžiau, sapnus, kuriuos matei, ir išaiškinimus, kuriuos girdėjai. 9 Tu būsi atimtas iš visų ir nuo šiol pasiliksi su mano Sūnumi ir su tokiais kaip tu, kol baigsis laikai. 10 Pasaulis prarado jo jaunystę, ir laikai sensta. 11 Nes pasaulis padalytas į dvylika dalių, o dešimt jo dalių jau išnyko, o pusė dešimtosios dalies. 12 Ir lieka tai, kas yra po pusės dešimtosios dalies. 13 Taigi dabar sutvarkyk savo namus ir bark savo tautą, paguosk tuos, kurie yra bėdoje, o dabar atsisakyk sugedimo, 14 Paleisk nuo savęs mirtingas mintis, nusimesk žmogaus naštas, dabar nusivilk silpną prigimtį, 15 Atmesk į šalį pačias sunkiausias mintis ir paskubėk bėgti nuo šių laikų. 16 Nes dar didesnės blogybės, nei matėte, bus padarytos vėliau. 17 Nes pažiūrėkite, kiek pasaulis per amžius bus silpnesnis, juo labiau padaugės nelaimės jame gyvenantiems žmonėms. 18 Nes laikas pabėgo toli, o nuoma sunkiai pasiekiama, nes dabar skuba ateiti regėjimas, kurį matai. 19 Tada aš atsakiau prieš tave ir tariau: 20 Štai, Viešpatie, aš eisiu, kaip tu man įsakei, ir barsiu tautą, kuri yra, bet kas įspės gimusius vėliau? Taigi
pasaulis yra tamsoje, o jame gyvenantys žmonės yra be šviesos. 21 Todėl tavo įstatymas sudegė niekas nežino, ką tu padarei, nei darbo, kuris prasidės. 22 Bet jei radau malonę tavo akivaizdoje, atsiųsk į mane Šventąją Dvasią, ir aš parašysiu visa, kas pasaulyje nuo pat pradžių buvo padaryta, kas parašyta tavo įstatyme, kad žmonės rastų tavo kelią ir kad jie kurie gyvens paskutinėmis dienomis gali gyventi. 23 Jis man atsakė: “Eik, suburk žmones ir sakyk jiems, kad jie tavęs neieškotų keturiasdešimt dienų”. 24 Bet pažiūrėk, paruošk daug buksmedžių ir pasiimk su savimi Sarėją, Dabriją, Selemiją, Ekaną ir Asielį, tuos penkis, kurie pasiruošę greitai rašyti. 25 Ateik čia, ir aš uždegsiu tavo širdyje supratimo žvakę, kuri neužges, kol nebus atlikta tai, ką pradėsi rašyti. 26 Kai padarysi, kai ką paskelbsi, o kai ką slapta parodysi išmintingiesiems. Rytoj šią valandą tu pradėsi rašyti. 27 Tada aš išėjau, kaip jis įsakė, ir surinkau visus žmones ir tariau: 28 Išgirsk šiuos žodžius, Izraeli. 29 Mūsų tėvai pradžioje buvo svetimi Egipte, iš kur buvo išgelbėti. 30 Ir gavo gyvenimo įstatymą, kurio jie nesilaikė, kurį ir jūs nusižengėte po jų. 31 Tada kraštas, Siono žemė, buvo jums padalinta burtų keliu, bet jūsų tėvai ir jūs patys padarėte neteisybę ir nesilaikėte kelių, kuriuos Aukščiausiasis jums įsakė. 32 Ir kadangi jis yra teisus teisėjas, jis laiku atėmė iš jūsų tai, ką jums davė. 33 Dabar esate čia ir jūsų broliai tarp jūsų. 34 Todėl jei taip bus, kad pažabosite savo protą ir pakeisite savo širdis, būsite gyvi, o po mirties susilauksite pasigailėjimo. 35 Nes po mirties ateis teismas, kai mes atgimsime. Tada bus paskelbti teisiųjų vardai ir paskelbti bedievių darbai. 36 Todėl niekas teneateina pas mane ir neieško manęs šias keturiasdešimt dienų. 37 Aš pasiėmiau tuos penkis vyrus, kaip jis man įsakė, ir mes išėjome į lauką ir ten pasilikome. 38 Kitą dieną, štai, mane pašaukė balsas: “Esdrai, atidaryk savo burną ir gerk, kad duosiu tau atsigerti”. 39 Tada atvėriau burną ir štai jis pasiekė mane pilną taurę, kuri buvo tarsi pilna vandens, bet jos spalva buvo kaip ugnis. 40 Aš paėmiau jį ir išgėriau. Kai išgėriau, mano širdis ištarė supratimą, ir mano krūtinėje augo išmintis, nes mano dvasia sustiprino mano atmintį. 41 Mano burna atsivėrė ir nebeužsidarė. 42 Aukščiausiasis davė supratimą tiems penkiems vyrams, ir jie parašė nuostabius nakties regėjimus, apie kuriuos jie nežinojo. Jie sėdėjo keturiasdešimt dienų, rašė dieną, o naktį valgė duoną.
43 Kalbant apie mane. Aš kalbėjau dieną, o naktį nelaikiau liežuvio. 44 Per keturiasdešimt dienų jie parašė du šimtus keturias knygas. 45 Pasibaigus keturiasdešimčiai dienų, Aukščiausiasis prabilo, sakydamas: Pirmąjį, ką parašei, paskelbk viešai, kad verti ir neverti galėtų jį perskaityti. 46 Bet septyniasdešimt išlik paskutiniams, kad juos atiduotum tik išmintingiems tarp žmonių. 47 Nes juose yra supratimo šaltinis, išminties šaltinis ir pažinimo srovė. 48 Ir aš taip padariau. 15 SKYRIUS 1 Štai, mano tautai girdint, kalbėk pranašystės žodžius, kuriuos įdėsiu į tavo burną,sako Viešpats. 2 Įrašykite juos popieriuje, nes jie yra ištikimi ir tikri. 3 Nebijok prieš tave nusiteikusių sumanymų, tegul tavęs vargina jų netikrumas, kurie kalba prieš tave. 4 Nes visi neištikimieji mirs dėl savo neištikimybės. 5 Štai, sako Viešpats, Aš užtrauksiu pasaulį negandų; kardas, badas, mirtis ir sunaikinimas. 6 Nedorybė labai suteršė visą žemę, ir jų žalingi darbai išsipildė. 7 Todėl sako Viešpats: 8 Aš nebelaikysiu savo liežuvio už jų nedorybių, kurias jie nešvankiai daro, ir nepakęsiu jiems to, kuo jie nedorai elgiasi. tiesiog nuolat skųstis. 9 Todėl, sako Viešpats, aš tikrai jiems atkeršysiu ir priimsiu visą nekaltą kraują iš jų tarpo. 10 Štai mano tauta vedama kaip kaimenė į skerdimą. Neleisiu jiems dabar gyventi Egipto žemėje. 11 Aš atvesiu juos galinga ranka ir ištiesta ranka, ištiksiu Egiptą marais, kaip ir anksčiau, ir sunaikinsiu visą jo žemę. 12 Egiptas liūdės, jo pamatas bus sumuštas nuo maro ir bausmės, kurią Dievas jam užtrauks. 13 Tie, kurie dirba žemę, liūdės, nes jų sėklos nustos nuo sprogimo, krušos ir baisaus žvaigždyno. 14 Vargas pasauliui ir jo gyventojams! 15 Nes kardas ir jų sunaikinimas arti, ir viena tauta atsistos ir kovos prieš t kitą, o kardus rankose. 16 Nes tarp žmonių kils maištas ir vienas kitą puola. jie nežiūrės į savo karalius ar kunigaikščius, ir jų veiksmai priklausys jų galiai. 17 Žmogus norės patekti į miestą, bet negalės. 18 Dėl jų puikybės miestai bus sunerimę, namai bus sugriauti ir žmonės išsigąs. 19 Žmogus nepasigailės savo artimo, bet sunaikins savo namus kalaviju ir sunaikins jų turtą dėl duonos trūkumo ir didelių vargų. 20 Štai, sako Dievas, aš sušauksiu visus žemės karalius, kurie yra nuo saulės tekėjimo, iš pietų, iš rytų ir Libano,
kad mane gerbtų. atsigręžti vienas prieš kitą ir atlyginti už tai, ką jiems padarė. 21 Kaip jie dar šiandien daro mano išrinktiesiems, taip ir Aš padarysiu ir atlyginsiu jų prieglobstyje. Taip sako Viešpats Dievas. 22 Mano dešinė nepagailės nusidėjėlių ir nesiliaus mano kardas tų, kurie lieja nekaltą kraują žemėje. 23 Ugnis išėjo iš jo rūstybės ir sunaikino žemės pamatus bei nusidėjėlius kaip padegti šiaudai. 24 Vargas tiems, kurie nusideda ir nesilaiko mano įsakymų! sako Viešpats. 25 Aš jų nepagailėsiu: eikite, vaikai, iš valdžios, nesutepkite mano šventyklos. 26 Nes Viešpats pažįsta visus, kurie jam nusideda, ir todėl atiduoda juos mirčiai ir pražūčiai. 27 Nes dabar nelaimės užklupo visą žemę, ir jūs jose pasiliksite, nes Dievas jūsų neišgelbės, nes jūs jam nusidėjote. 28 Štai baisus regėjimas ir jo pasirodymas iš rytų. 29 Kur Arabijos drakonų tautos išeis su daugybe kovos vežimų ir kaip vėjas nuneš žemę, kad visi, kurie juos išgirs, bijotų ir drebėtų. 30 Įniršę karmanai taip pat išeis kaip šernai iš miško, su didele jėga jie ateis į kovą su jais ir sunaikins dalį asirų žemės. 31 Ir tada slibinai turės pranašumą, atsimindami savo prigimtį; ir jei jie nusigręš, surengdami galingą sąmokslą juos persekioti, 32 Tada jie bus sunerimę, nukraujuoti, tylės savo jėga ir bėgs. 33 Asirijos žemėje priešas juos apguls ir kai kuriuos iš jų sunaikins, o jų kareivijoje kils baimė, siaubas ir ginčas tarp jų karalių. 34 Štai debesys iš rytų ir iš šiaurės į pietus, ir jie yra labai baisūs, pilni rūstybės ir audros. 35 Jie smogs vienas į kitą ir numuš žemėje daugybę žvaigždžių, net savo žvaigždę. ir kraujas bus nuo kardo iki pilvo, 36 ir žmonių mėšlas iki kupranugario. 37 Žemėje bus didelė baimė ir drebėjimas, ir tie, kurie mato rūstybę, išsigąs ir juos apims drebulys. 38 Ir tada kils didelės audros iš pietų, iš šiaurės ir dar kitos dalies iš vakarų. 39 Stiprūs vėjai pakils iš rytų ir atvers jį. ir debesis, kurį jis pakėlė įniršęs, ir žvaigždė, sukėlusi baimę rytų ir vakarų vėjui, bus sunaikinta. 40 Didieji ir galingi debesys bus išpūsti pilni rūstybės ir žvaigždė, kad išgąsdintų visą žemę ir jos gyventojus. ir jie išlies ant visų aukštų ir iškilių vietų po siaubingą žvaigždę, 41 Ugnis, kruša, lakstantys kardai ir daug vandenų, kad būtų pilni visi laukai ir visos upės, kuriose gausu didelių vandenų. 42 Jie sugriaus miestus ir sienas, kalnus ir kalvas, miško medžius, pievų žolę ir jų javus.
43 Jie atkakliai eis į Babiloną ir ją gąsdins. 44 Jie ateis pas ją ir apguls ją, žvaigždė ir visa rūstybė išlies ant jos. Tada dulkės ir dūmai pakils į dangų, ir visi aplinkiniai ją apraudos. 45 O tie, kurie lieka jai pavaldūs, tarnaus tiems, kurie ją gąsdino. 46 O tu, Azija, esi Babilono vilties dalyvis ir jos asmens šlovė. 47 Vargas tau, vargingasis, nes padarei save panašus į ją. ir aprengei savo dukteris paleistuvystei, kad jos patiktų ir didžiuotųsi tavo mylimaisiais, kurie visada troško paleistuvauti su tavimi. 48 Tu sekėte ją, kuri yra nekenčiama, visuose jos darbuose ir išmonėse, todėl sako Dievas: 49 Aš siųsiu tau negandų; našlystė, skurdas, badas, kardas ir maras, kad suniokoji savo namus su sunaikinimu ir mirtimi. 50 Tavo galybės šlovė išdžius kaip gėlė, pakils karštis, siunčiamas virš tavęs. 51 Tu būsi nusilpusi kaip vargšė moteris su išbėrimais ir kaip sumušta žaizdomis, kad galiūnai ir meilužės negalės priimti. ar tu. 52 Ar aš su pavydu būčiau taip pasielgęs prieš tave, sako Viešpats, 53 Jei ne visada būtum nužudęs mano išrinktąjį, išaukštindamas savo rankų smūgį ir kalbėdamas apie jų mirusiuosius, kai buvai girtas, 54 Parodykite savo veido grožį? 55 Tavo paleistuvystės atlygis bus tavo krūtinėje, todėl tu gausi atlygį. 56 Kaip tu padarei mano išrinktajam,sako Viešpats, taip Dievas padarys su tavimi ir atiduos tave į nelaimę. 57 Tavo vaikai mirs iš bado, o tu krisi nuo kardo. 58 Kas yra kalnuose, mirs iš bado, valgys savo kūną ir gers savo kraują, nes labai alksta duonos ir trokšta vandens. 59 Tu, kaip nelaimingas, ateisi per jūrą ir vėl gausi marų. 60 Perėjoje jie skubės į neveikiantį miestą ir sunaikins dalį tavo žemės, sunaikins dalį tavo šlovės ir sugrįš į sunaikintą Babiloną. 61 Tu būsi jų numestas kaip ražiena, ir jie bus tau kaip ugnis. 62 Jis sunaikins tave, tavo miestus, tavo žemę ir kalnus. visi tavo miškai ir vaisingi medžiai sudegs ugnimi. 63 Tavo vaikus jie išneš į nelaisvę ir, žiūrėk, ką turi, sugadins ir sugadins tavo veido grožį. 16 SKYRIUS 1 Vargas tau, Babilonas ir Azija! vargas tau, Egiptas ir Sirija! 2 Apsijuoskite maišais ir plaukais, apraudokite savo vaikus ir gailėkitės. nes tavo sunaikinimas arti. 3 Kardas atsiųstas prieš tave, ir kas gali jį atsukti? 4 Tarp jūsų pasiųsta ugnis, ir kas gali ją užgesinti?
5 Jums siųstos nelaimės, ir kas gali juos išvyti? 6 Ar gali kas nors išvaryti miške alkaną liūtą? Ar gali kas nors užgesinti ugnį ražienoje, kai ji pradeda degti? 7 Ar galima dar kartą pasukti strėlę, kurią paleido stiprus lankininkas? 8 Galingasis Viešpats siunčia negandas ir kas gali juos išvaryti? 9 Iš jo rūstybės išeis ugnis, ir kas gali ją užgesinti? 10 Jis meta žaibus, o kas nebijos? jis griaus, o kas nebijos? 11 Viešpats grasins, o kas jo akivaizdoje nebus sumuštas į miltus? 12 Drebėja žemė ir jos pamatai. jūra su bangomis kyla iš gelmių, jos bangos ir žuvys tvyro Viešpaties akivaizdoje ir Jo galybės šlovės akivaizdoje. 13 Stipri yra jo dešinė ranka, kuri lenkia lanką, jo strėlės, kurias jis iššauna, yra aštrios ir nepraleis, kai bus šaudoma į pasaulio pakraščius. 14 Štai nelaimės siunčiamos ir nebesugrįš, kol ateis į žemę. 15 Ugnis užsiliepsnoja ir neužges, kol sudegins žemės pamatus. 16 Kaip strėlė, paleista galingo lankininko, negrįžta atgal, taip ir negandos, siųstos žemei, nebesugrįš. 17 Vargas man! vargas man! kas mane išgelbės tomis dienomis? 18 Liūdesio ir didelių gedulų pradžia; bado ir didelės mirties pradžia; karų pradžia, o jėgos stovės išsigandusios; blogybių pradžia! ką man daryti, kai ateis šios nelaimės? 19 Štai badas ir maras, sielvartas ir sielvartas yra siunčiami kaip rykštė taisyti. 20 Bet dėl viso šito jie neatsitrauks nuo savo nedorybių ir visada atsimins rykštes. 21 Maistas žemėje bus toks pigus, kad jie manys esąs geru atveju, ir net tada žemėje augs blogis, kardas, badas ir didelė sumaištis. 22 Daugelis žemėje gyvenančių žmonių žus nuo bado. o kitus, kurie išvengs bado, kardas sunaikins. 23 Mirusieji bus išvaryti kaip mėšlas, ir nebus, kas juos paguostų, nes žemė bus sunaikinta, o miestai bus sunaikinti. 24 Neliks žmogaus, kuris dirbtų žemę ir sėtų 25 Medžiai duos vaisių, o kas juos rinks? 26 Vynuogės sunoks, o kas jas tryps? nes visos vietos bus žmonių apleistos: 27 Kad vienas norėtų pamatyti kitą ir išgirsti jo balsą. 28 Mieste liks dešimt ir du iš lauko, kurie pasislėps tankiose giraitėse ir uolų plyšiuose. 29 Kaip alyvuogių sode ant kiekvieno medžio liko trys ar keturios alyvuogės. 30 Arba, kai vynuogynas surenkamas, lieka keletas jų, kurie uoliai ieško vynuogyno. 31 Tomis dienomis liks trys ar keturi, kurie kardu apžiūrės savo namus.
32 Žemė taps dykyne, jos laukai pasens, jos keliai ir visi jos takai bus pilni erškėčių, nes niekas jais nekeliaus. 33 Mergelės raudos, neturėdamos jaunikių. Moterys liūdės, neturėdamos vyrų; jų dukterys raudos, neturėdamos padėjėjų. 34 Karuose jų jaunikiai bus sunaikinti, o jų vyrai žus iš bado. 35 Klausykite šių dalykų ir supraskite, Viešpaties tarnai. 36 Štai Viešpaties žodis, priimk jį. Netikėk dievais, apie kuriuos kalbėjo Viešpats. 37 Štai nelaimės artinasi ir nenutrūksta. 38 Kaip devintą mėnesį besilaukianti moteris pagimdo sūnų, dvi ar tris valandas po gimimo jos įsčias apima dideli skausmai, o kūdikiui gimus, jie netingi nė akimirkos. 39 Taip pat nelaimių nesiliaus užklupti žemę, pasaulis liūdės ir liūdesys apims jį iš visų pusių. 40 Mano tauta, išgirsk mano žodį: pasiruošk savo mūšiui ir tose nelaimėse būkite kaip piligrimai žemėje. 41 Kas parduoda, tebūna kaip tas, kuris bėga, o kas perka – kaip pralaimėtojas. 42 Tas, kuris užsiima prekėmis, kaip iš to neturi naudos, ir kuris stato, kaip tas, kuris ten negyvena. 43 Kas sėja, lyg nepjaus, taip ir tas, kuris sodina vynuogyną, kaip nerenka vynuogių. 44 Tie, kurie tuokiasi, kaip ir tie, kurie neturės vaikų; o kurie nesituokia, kaip našlės. 45 Ir todėl tie, kurie dirba veltui: 46 Svetimšaliai pjaus savo vaisius ir plėš savo gėrybes, sugriaus savo namus ir paims į nelaisvę savo vaikus, nes nelaisvėje ir bade jie susilauks vaikų. 47 O tie, kurie apiplėšia savo prekes, tuo labiau puošia savo miestus, namus, turtą ir savo asmenis. 48 Juo labiau aš pyksiu ant jų dėl jų nuodėmės,sako Viešpats. 49 Kaip kekšė pavydi dorai, dorai ir dorai moteriai: 50 Taip teisumas nekęs nedorybės, kai ji puošiasi ir apkaltins ją prieš akis, kai ateis tas, kuris stropiai tiria kiekvieną nuodėmę žemėje. 51 Ir todėl nebūkite panašūs nei į juos, nei į jo darbus. 52 Dar truputį, ir neteisybė bus pašalinta iš žemės, ir teisumas viešpataus tarp jūsų. 53 Tenesako nusidėjėlis, kad jis nenusidėjo, nes Dievas sudegins ant jo galvos žarijų, sakydamas Viešpaties Dievo ir Jo šlovės akivaizdoje: 'Aš nenusidėjau'. 54 Štai Viešpats žino visus žmonių darbus, jų vaizduotę, mintis ir širdis: 55 Kuris nekalbėjo: 'Tepatvirtinama žemė'. ir buvo padaryta: Tebūna dangus! ir jis buvo sukurtas. 56 Jo žodžiu buvo padarytos žvaigždės, ir jis žino jų skaičių. 57 Jis tyrinėja gelmes ir jos turtus. Jis išmatavo jūrą ir jos sudėtį. 58 Jis uždarė jūrą tarp vandenų ir savo žodžiu pakabino žemę ant vandenų.
59 Jis išskleidžia dangų kaip skliautą; ant vandenų jis jį įkūrė. 60 Dykumoje jis padarė vandens šaltinius ir tvenkinius kalnų viršūnėse, kad nuo aukštų uolų plūstų potvyniai ir laistytų žemę. 61 Jis sukūrė žmogų, įdėjo savo širdį į kūną ir davė jam kvapą, gyvybę ir supratimą. 62 Taip ir visagalio Dievo Dvasia, kuri viską sukūrė ir ištiria visa, kas paslėpta žemės slėptuvėse, 63 Jis tikrai žino jūsų išradimus ir tai, ką galvojate savo širdyse, net ir tuos, kurie nusideda ir nori slėpti savo nuodėmę. 64 Todėl Viešpats tiksliai ištyrė visus jūsų darbus ir sugėdins jus visus. 65 Ir kai jūsų nuodėmės bus išaiškintos, jums bus gėda žmonių akivaizdoje ir jūsų pačių nuodėmės bus jūsų kaltintojai tą dieną. 66 Ką darysi? arba kaip slėpsi savo nuodėmes Dievo ir jo angelų akivaizdoje? 67 Štai pats Dievas yra teisėjas, bijokite jo: pasitraukite nuo savo nuodėmių ir užmirškite savo kaltes, kad amžinai į jas nesikištumėte. Taip Dievas jus išves ir išgelbės iš visų bėdų. 68 Nes štai ant jūsų užsidega didžiulės minios rūstybė, kai kuriuos iš jūsų atims ir dykinėjančius pamaitins stabams paaukotais daiktais. 69 O tie, kurie sutiks su jais, bus pajuokami ir pajuokami, ir bus trypti po kojomis. 70 Nes visose vietose ir kituose miestuose bus didelis maištas prieš tuos, kurie bijo Viešpaties. 71 Jie bus kaip pamišėliai, nieko negailintys, bet vis tiek grobstantys ir sunaikinantys tuos, kurie bijo Viešpaties. 72 Jie sunaikins ir atims savo turtą ir išmes iš savo namų. 73 Tada jie bus žinomi, kurie yra mano išrinktieji; ir jie bus išbandyti kaip auksas ugnyje. 74 Klausykite, mano mylimieji, sako Viešpats. 75 Nebijokite ir neabejokite; nes Dievas yra tavo vadovas, 76 Ir vadovas tų, kurie laikosi mano įsakymų ir potvarkių, sako Viešpats Dievas: tegul jūsų nuodėmės jūsų neapsunkina ir jūsų kaltės nepakelia savęs. 77 Vargas tiems, kurie yra surišti savo nuodėmėmis ir padengti savo ini Kaip laukas apaugęs krūmais, o jo takas apaugęs spygliais, pro kuriuos niekas negali keliauti! 78 Jis paliekamas nenurengtas ir įmetamas į ugnį, kad būtų sudegintas.