Gyvenimo spalvos
Malūnas, kuris mala...
trapučius
Iš vaikystės knygų atkeliavęs seno malūnininko portretas neturi nieko bendro su Kipru Uždaviniu. Trisdešimtmetis šiuolaikiškas Ustukių malūno pardavimų vadovas savo karjerą tėčio – Giedriaus Uždavinio – versle pradėjo dar visai mažas. „Jei galėčiau rinktis, kažin, ar išdrįsčiau. Dirbti šeimos versle nėra nei labai lengva, nei patogu“, - nuoširdžiai prisipažįsta Kipras ir kviečia į Pasvalio rajoną. Iš čia į daugiau nei 15 pasaulio šalių iškeliauja smaližių ir sveikos gyvensenos propaguotojų taip mėgstami „Ustukių malūno“ trapučiai. 42
|
„Šiuolaikiniuose malūnuose jau seniai girnomis niekas nemala“, - juokiasi Kipras ir primena mums senojo malūno istoriją, prasidėjusią dar 1880 metais. Anuomet iš akmenų suręsto malūno girnas suko upės vanduo. Užtvanka, pasakojama, buvusi nupinta iš žilvičio vytelių, po kiekvieno ledonešio malūno darbininkams ją tekdavo pinti iš naujo. Per Antrąjį pasaulinį malūnas iš tuometinių šeimininkų buvo atimtas ir galiausiai – susprogdintas. Ant jo pamatų sovietai pastatė didžiulį pastatą, kuriame buvo gaminamos kruopos. „Tėtis nupirko ant bankroto ribos atsidūrusią įmonę ir ėmėsi kurti naujovišką verslą“, - sako Pasvalio rajone gimęs ir užaugęs jaunas verslininkas.
